Pro langus stebėti laidotuvių procesijas, klausytis raudų. Tokia kasdienybė laukia šimtų Liepkalnio gatvės gyventojų, nes išplėstos kapinės atsidūrė prie pat namų, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Sostinė".
Paskubomis išplėstose kapinėse atsirado ir kuriozas.
Mat per jų vidurį po žeme driekiasi šilumos trasa. Žiemą toje vietoje nutirpsta sniegas, tad aplink gyvenantys vilniečiai karčiai juokauja, kad gėlės ant kapų žydės ne tik vasarą. O kas bus, jei įvyks avarija?
Kapinių teritorijoje yra ne tik šilumos trasa, bet ir vandentiekio vamzdžiai, dujotiekis, elektros tinklai.
Bet valdininkai ramina – nuo visų šių tinklų iki laidojimo vietų yra 5 metrų apsauginės zonos. Jie tvirtina, kad vandentiekio vamzdžiai renovuoti, todėl nesprogs ir vanduo palaikų neišplaus.
Gimdyvės stebės laidotuves
Šalia – Liepkalnio pagrindinė mokykla, autobusų stotelė, vandens rezervuaras.
Bet blogiausia, kad šalia išplėstų kapinių atsidūrė Lietuvos futbolo federacijos stadionas.
„Apie kokią rimtį, amžinąjį poilsį galima kalbėti, jei į rungtynes kiekvieną savaitę susirenka sirgaliai?“ – klausė Liepkalnio gatvėje gyvenanti Jelena Abaškina.
Maža to. Prie pat šių kapinių – Vilniaus gimdymo namai Tyzenhauzų gatvėje.
„Rudenį, kai nukris medžių lapai, gimdyvės pro palatų langus galės stebėti laidotuves. Kažin ar mažylius sūpuojančioms motinoms tokie vaizdai prie širdies“, – abejojo kita Liepkalnio gatvės gyventoja Vida Apanavičienė.
Manė, kad liks tik planais
„Čia buvo parkas, vaikų žaidimų aikštelė, ten eidavome sportuoti, – aprodydama išplėstas kapines pasakojo V.Apanavičienė. – Ta teritorija buvo skirta visuomenei, o dabar ji paversta amžinojo poilsio vieta.“
Teritorija kapinėmis buvo paversta per kelias pastarąsias savaites.
Atvažiavo buldozeriai, išlygino žemę, iškirto krūmus, medžius, paklojo taką žyminčius bortelius.
Nauja tvora niekas nesirūpino – kapinėms tiko senoji, stadiono.
Kad šią teritoriją žadama atiduoti kapinėms, vietos gyventojai žinojo jau prieš keletą metų. Per susitikimą su jais vicemeras Romas Adomavičius sakė neleisiąs taip daryti, o savivaldybės vadovas žadėjo įsigilinti į problemą.
Vis dėlto Liepkalnio gatvės gyventojai tikėjosi, kad planai išplėsti kapines liks tik planais. Tačiau prieš kelias savaites pradėjo burgzti technika.
Savivaldybės atstovai neįžvelgia jokių nusižengimų: dėl kapinių plėtros susitarta senų seniausiai, o kad gyventojai pražiopsojo visus svarstymus, – jų pačių kaltė.
Skyrė dviem bendruomenėms
Valdininkai mojuoja daugiau nei prieš vienuolika metų tarybos priimtu sprendimu, kuriuo Vilniaus stačiatikių Šv.Eufrosinijos parapijai ir Vilniaus sentikių religinei bendruomenei leidžiama išplėsti kapines 52 tūkst. kvadratinių metrų valstybinės žemės sklype.
„Sakyti, kad sprendimas suderintas su visuomene, ciniška“, – rėžė V.Apanavičienė. Nė vienas kaimynas negirdėjo, kad buvo svarstomas detalusis planas.
Beje, dokumentuose numatyta, kad per 44 tūkst. kvadratinių metrų kapinių priklausys stačiatikių parapijai ir 8 tūkst. kvadratinių metrų – sentikių.
Priminė higienos normas
V.Apanavičienė sutinka – taip, stačiatikių ir sentikių kapinės buvo ir anksčiau. Bet jos buvo toliau nuo namų, pro langus jų gyventojai nematė. Dabar – kas kita.
Gyventojai, surinkę parašus, dėl kapinių kaimynystės kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, savivaldybę.
Jų nuomone, plečiant kapines nusižengiama galiojančioms higienos normoms.
Sanitarinės apsaugos zona nuo tradicinio laidojimo kapinių turėtų būti 300 metrų.
Tačiau savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė nurodė, kad senoms kapinėms užtenka ir 100 metrų apsaugos zonos.
Anot jos, kapinių plėtros projektas dar 2007-aisiais suderintas su visomis institucijomis, jam neprieštaravo ir visuomenės sveikatos specialistai.
„Ką dabar galima pasiūlyti gyventojams? Nebent prie tvoros papildomai krūmus pasodinti“, – tik tiek galėjo pažadėti I.Mikalauskienė.
Įsikūrė pačiose Bernardinų kapinėse
Liepkalnio gatvės gyventojai, besiskundžiantys išplėstų kapinių kaimynyste, galėtų guostis bent tuo, kad yra žmonių, kurie gyvena pačiose kapinėse.
Bernardinų kapinėse Žvirgždyno gatvėje stovi sargo namas, kurį viena moteris sugebėjo privatizuoti.
Savivaldybė jau kelerius metus svarsto, kaip išpirkti 47 kvadratinių metrų bendrojo ploto butą ir 21 kvadratinio metro ploto administracines patalpas.
Vilnietė butą kapinių teritorijoje privatizavo dar 1993-iaisiais. Po to ji sugebėjo prisiteisti ir šalia esančias administracines patalpas.
„Tai visiškas nesusipratimas – privatus namas kapinėse. Kadaise kažkas labai protingai pasielgė patalpas privatizuodamas“, – piktinosi paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas.
Nors Bernardinų kapinių sargo namas įrašytas į Kultūros paveldo registrą, tai moteriai nesutrukdė jį privatizuoti.
Valdininkai ne kartą patys lankėsi pas vilnietę ir įsitikino, kad moteris nelinkusi bendrauti. Kartais ji atvykėlių į namus neįsileisdavo.
Yra apribojimų
Vilniuje laisvai laidojama Kairėnų, Karveliškių ir Liepynės kapinėse. Visose kitose kapinėse yra nustatyta speciali laidojimo tvarka.
Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje laidojami Lietuvai ir Vilniui nusipelnę kultūros ir meno veikėjai, Karveliškių kapinių Tremtinių kvartale laidojami politiniai kaliniai ar tremtiniai.
Laidojant Antakalnio kapinėse savivaldybėje gautą leidimą būtina suderinti su Kultūros paveldo departamentu.
Saltoniškių, Sudervės, Verkių, Saulės, Rasų ir Bernardinų kapinėse leidimai skirti naują kapavietę neduodami, laidojama tik šeimos kapuose.
