Susidomėjimas nekilnojamuoju turtu (NT) džiugina ne tiek statybininkus ar NT bendroves, kiek brokerius, už sandorį pasiimančius iki 6 proc. nuo jo vertės. Brokeriai veikia nekontroliuojami: neteikia ataskaitų, kiek sandorių įvyko, kokiomis sumomis operuoja ir panašiai. Įstatymu šią veiklą siekiantys supančioti politikai teigia, kad šiame versle gali suktis dideli šešėliniai pinigai.
NT brokeriu šiandien gali būti bet kas. O kad ne visų jų veikla švari, įsitikino ir žurnalistė, telefonu susitarusi užsakymą vykdyti be jokių sąskaitų.
Septynerius metus NT brokeriu dirbantis Artūras Krupauskas džiaugiasi atsigaunančia rinka. Tačiau augant būstų nuomai ir pardavimui, auga ir brokerių konkurencija – greitas ir didelis pelnas vilioja daugelį.
„Kada atstovavau vienai garbingai NT įmonei, mūsų biure tikrai buvo gerų didelių sandorių. Jie, aišku, ir dabar vyksta. Tai buvo virš 100 tūkst. litų siekę sandorio pajamos“, - prisimena A.Krupauskas.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje NT prekyboje tarpininkauja apie pustrečio tūkstančio brokerių. Tačiau ne visi, anot pačių brokerių, dirba kokybiškai ir sąžiningai. Esą nemažai jų prastai sudaro sutartis, todėl vėliau kenčia klientai. Dalis tarpininkų vengia mokėti mokesčius, dėl to valstybė praranda milijonus.
Dirba kas užsigeidžia
„Šiandien šiuo verslu gali užsiimti bet kas. Dirbo prie statybų ar taisė batus, sumąstė – pasiėmė pažymą ir vykdo tarpininkavimo veiklą. Šiai paslaugai iš tikrųjų reikia gana aukštos kvalifikacijos, ir žinių, ir įgūdžių“, - kalba Nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos direktorius Vytautas Galinis.
Anot jo, veikiant nesąžiningai ir siūlant pigesnes paslaugas, iškreipiama rinka, kenkiama dorai dirbančių brokerių reputacijai.
„Galiu garantuoti, kad mūsų asociacijoje brokeriai dirba skaidriai. Mes dalijamės informacija, žinome, kiek įvykdo sandorių, kokius komisinius gauna. Šiuo atveju turime savo paslaugą vertinti brangiau, kad sumokėtume mokesčius, o kiti sugeba paslaugą teikti žymiai pigiau. Aišku, ir paslaugos kokybė atitinkamai būna nevykusi“, - teigia V.Galinis.
Asociacijos vadovo žodžiais įsitikinti nesunku. Pakanka paskambinti internete nurodomais brokerių telefonais. „Ne, nereikia. Užtenka pakalbėti telefonu, - į klausimą, ar galima apsieiti be oficialių dokumentų atsako brokeris iš Klaipėdos. – Užregistruoju informaciją. Jei kas atsiranda – paskambinu, jei nieko neatsiranda – neskambinu. Jei niekas nesužinos, galima ir neoficialiai. Paprastai taip ir darome“.
Kalba seniai
Įvesti tvarką NT brokerių rinkoje žadama jau seniai. Šią veiklą turintis reglamentuoti įstatymas Seime kelią skinasi ir dabar. Įstatymu norima brokerius priversti įsigyti veiklos licencijas, laikyti kvalifikacijos egzaminus, nustatyti jų teises ir pareigas. Pasiekti, kad kad brokeriai veiktų pagal tą patį principą kaip advokatai, antstoliai ar notarai.
„Šiandien turime tokią ydingą praktiką, kai NT įmonėse, kurios užsiima NT pardavimu, dažniausiai dirba direktorius, buhalteris ir gal dar vienas du žmonės. Dar dirba patentininkai, kurie su žmonėmis pasirašo sutartį – sėkmės mokestį, jeigu jie parduos, nupirks arba išnuomos butą, žemę ar namą. Tačiau tas komisinis mokestis nėra apmokestintas. Nors nuo jo turėtų būti sumokamas gyventojų pajamų mokestis, tokio mokesčio Lietuvoje sumokama labai maža dalis“, - teigia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Mažieji nukentės?
Vis dėl to net ir skaidriai dirbančiais save vadinantys brokeriai jau dabar mato neigiamų stumiamo įstatymo aspektų. Esą įstatymas daugiausia naudos atneš didiesiems rinkos dalyviams, o pagal individualią veiklą dirbantys tarpininkai gali skaudžiai nukentėti.
„Tarkime, atestacija. Lietuvoje žinome, kaip yra: šitam gal duokim, šitam gal atestacijos neduokim. Ką darys smulkiosios įmonės ir pavieniai brokeriai, kur jie eis? Eis pas stambiausius“, - svarsto NT brokeris A.Krupauskas.
Moki už tai, ko negavai
Kad brokerių veiklą reglamentuojantis įstatymas išspręstų tik dalį egzistuojančių problemų, tvirtina ir nuo jų ne vieną nukentėjusį klientą teisme gynę teisininkai. Šių teigimu, įstatymas neapsaugos nuo tokių atvejų, kai brokeriai klientus įpainioja į itin nepalankias ir klastingas sutartis, kai net ir negavęs paslaugos esi priverstas sumokėti.
„Ginčai paprastai kyla, kai asmenys atsisako sutarties, ir žmogus galvoja, kad sutartį nutraukiau, nes brokeris visai nieko nepasiūlė. Ir po tam tikro laiko asmeniui sudarius sandorį ir jau pamiršus apie tą brokerį, jis gali gauti ieškinį, nes sutartyje įrašyta sąlyga, kad jeigu per 12 mėnesių bus parduotas turtas, bus laikoma, kad jam tarpininkavo brokeris“, - aiškina advokatė Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė.
Daug šešėlių NT pardavimo ir nuomos tarpininkavimo veikloje mato Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau inspektoriai nemano, kad naujas įstatymas taps įrankiu kovoje su mokesčių vengiančiais brokeriais.
„Jeigu buvo pasirinktas neteisėtas veiklos būdas, tai, nepriklausomai nuo to, kad bus pakeisti įstatymai, tikėtina, kad asmuo sukčiaus“, - tikina VMI atstovė Vaimira Jakienė.
Primena sąvadautojus
Kad Lietuvos brokeriams yra kur tobulėti, tvirtina ir su šios profesijos žmonių darbo specifika tiek Lietuvoje, tiek užsienyje susidūręs statybos įmonių grupės vadovas Robertas Dargis. Anot jo, lietuviai labai dažnai vis dar primena sąvadautojus, kuriems terūpi klientą suvesti su pardavėju ir kuo greičiau paimti pinigus.
„Brokeriai sandoryje yra kertiniai žmonės, kurie patikrina ir atstovauja parduodančio ar perkančio žmogaus interesams. Jie peržiūri parduodamo objekto teisinį būvį: ar jis nėra įkeistas, ar nėra skolų, ar legaliai parduodamas, nustato nuosavybę, įvertina rizikas – tarkime, teritorijos užterštumą“, - kalba „Eikos“ vadovas Robertas Dargis.
Sekite mūsų "Facebook"!
