Gyvenvietėmis virstančiose sodų bendrijose galvosopis dėl gatvių

Kauniečiams išvykus vasaroti į sodininkų bendrijas, su iššūkiais susiduria greitosios medicinos pagalbos medikai ir policijos pareigūnai. Skubėdami į pagalbą jie dažnai turi klaidžioti sodų gatvelėmis ir spėlioti, į kurią bendriją vykti.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai sodininkų bendrijose nuolatos gyvenantys žmonės nežino savo adreso.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai sodininkų bendrijose nuolatos gyvenantys žmonės nežino savo adreso.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis

Jun 28, 2014, 9:55 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 9:58 AM

Nors soduose daugėja gyventojų ir poilsiautojų, čia esančių gatvių pavadinimai kelia didelę painiavą. Ta pati gatvė neretai turi du pavadinimus – vieną senąjį, paskirtą dar kuriantis sodininkų bendrijai, o kitą naują, patvirtintą savivaldybės ir perduotą Registrų centrui.

Painiava tapo dideliu galvos skausmu specialiosioms tarnyboms.

„Keičiant gatvių pavadinimus išgyvename pereinamąjį laikotarpį. Pasitaiko nemažai atvejų, kai sodininkų bendrijose nuolatos gyvenantys žmonės nežino savo adreso, o ką jau kalbėti apie vasarotojus“, – „Laikinajai sostinei“ sakė Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Orientuotis tenka patiems

Gavus iškvietimą į sodininkų bendriją neretai paaiškėja, jog tokio adreso jau senokai nėra, vietoj bendrijos Registrų centre nurodomas kaimas su naujai pavadintomis gatvėmis.

„Į iškvietimą reaguoja arčiausiai esanti medikų brigada. Iš pradžių būna aišku, į kurią pusę – Karmėlavos, Garliavos ar Lapių – reikia važiuoti. Automobiliuose sumontuota vietos nustatymo bei koordinačių perdavimo sistema dispečeriui leidžia matyti, kurioje vietoje yra ekipažas, kokiu greičiu jis juda“, – pasakojo N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Tačiau net ir modernios technologijos ne visada padeda išvengti painiavos. Medikams, kaip orientavimosi sporto meistrams, tenka skubėti klaidžiais keliukais.

„Brigadai važiuojant dispečeris palaiko ryšį su kviečiančiu žmogumi ir tikslina adresą. Neretai skambutis peradresuojamas greitosios medikams, kad jiems paprasčiau būtų orientuotis“, – sakė medikė.

Medikams padeda ir kviečiančių žmonių nurodomi orientyrai. Tai ypač svarbu, kai nežinomas tikslus adresas, o tik vietovė.

„Kai išeinama pasitikti greitosios pagalbos medikų, jiems nebereikia ilgai klaidžioti, galima iš karto vykti pas ligonį“, – sakė medikė.

Vietos nustatymo sistema šluba

Su problemomis orientuojantis kaimais tapusiose sodininkų bendrijose ir adresų painiava susiduria ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) darbuotojai.

Nors Bendrajam pagalbos centrui skambinantys žmonės iki šiol tiki, kad dispečeriai gali nustatyti jų buvimo vietą, realybė yra visai kitokia.

„Skambinančiojo vietos nustatymas nėra toks veiksmingas, kaip norėtųsi. Sistema šluba ir kreiva, tai įrodė ir tragiški įvykiai. Kai buvimo vieta nustatoma 7–8 kilometrų spinduliu, surasti pagalbos besišaukiantį žmogų ypač sunku. Labai sudėtinga tai padaryti tankiai apgyvendintose vietovėse, pavyzdžiui, prie Kauno marių įsikūrusiose sodininkų bendrijose“, – kalbėjo Kauno GMPS vadovas Nerijus Mikelionis.

N.Mikelionis sakė matantis daug problemų. Viena jų ir, ko gero, aktualiausia – nesugebėjimas tiksliai nustatyti pagalbos prašančio asmens vietos ir nenoras tiesiogiai sujungti su medikų dispečeriais.

Klaidžioja ir policija

Kauno greitosios medicinos pagalbos vadovas tikino: labai svarbu, kad sodininkų bendrijose gyvenantys žmonės žinotų tikslų savo adresą. Specialiųjų tarnybų darbą palengvintų ir apšviestos lentelės su gatvių pavadinimais, numeriai ant pastatų.

Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Romas Oželis sakė, jog sunkiausia orientuotis tose vietovėse, kur įsikūrusios kelios sodininkų bendrijos, o jų gatvių pavadinimai neretai sutampa.

„Jeigu policija kviečiama nurodant kaimą, sodininkų bendrijos pavadinimą bei gatvę, surasti reikiamą adresą nesunku, mūsų darbuotojai gana gerai orientuojasi aptarnaujamoje teritorijoje.

Tačiau nurodžius vien kaimo, kuriame įsikūrusios, pavyzdžiui, aštuonios sodininkų bendrijos, ir vienos jų gatvės pavadinimą, kartais tenka ir paklaidžioti. Juk Aviečių ar Obelų gatvės yra beveik visose bendrijose“, – sakė komisaras R.Oželis.

Reikia kreiptis į Registrų centrą

Marius Torrau

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas

„Masinis adresų suteikimas prasidėjo Registrų centrui nurodžius, jog Lietuvoje su nekilnojamaisiais daiktais negali būti atliktas joks centre registruojamas juridinis veiksmas, jei objektui nėra suteiktas adresas.

„Tai, jog kiekvienas nekilnojamasis daiktas turi turėti savo adresą, įstatymais buvo apibrėžta jau nuo 2005 metų, tačiau ilgą laiką šio reikalavimo buvo nepaisoma. Sujudimas kilo tik tada, kai teisės aktais nuspręsta apriboti juridinių veiksmų su adreso neturinčiais objektais registravimą.

Kauno rajone adresų suteikimo sodininkų bendrijose esantiems objektams bumas vyko prieš metus, šiuo metu beveik visi darbai jau baigti.

Anksčiau pačių sodininkų bendru sutarimu sugalvoti gatvių pavadinimai jokios juridinės galios neturi. Tačiau pasitaiko, kai žmonės iš įpratimo nurodo gyvenantys gatvėje, kurios pavadinimo adresų registre nėra.

Žmonės patys turėtų domėtis, kur jie gyvena. Šiuo atveju viskas priklauso nuo sąmoningumo bei požiūrio. Juk sužinoti tikslų savo gyvenamosios vietos adresą labai paprasta – reikia tik kreiptis į artimiausią Registrų centro padalinį.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.