Kaune, Kaunakiemio gatvėje, daugybę metų verda aistros. Greta nuosavuose namuose gyvenantys kaimynai niekaip neužkasa karo kirvio.
84 metų Genovaitė Žumbakienė skundžiasi, kad ją įvairiais būdais terorizuoja kaimynas Valentinas Ligeika. Moteris tvirtino, kad šis keršija už tai, jog nepavyko prisiteisti lopinėlio jos kiemo žemės.
V.Ligeika atkerta, kad kaimynė yra nesugyvenamo būdo ir kaltindama jį bei nuolat skųsdamasi įvairioms institucijoms taip praskaidrina savo kasdienybę.
Urbanistai pripažįsta, jog prieš 20 metų geodezininkai sklypus matuodavo netiksliai, todėl dabar dėl to tarp kaimynų neretai ir kyla konfliktų.
Sklypą padalijo tujomis
Kauno naujamiestyje netoli Geležinkelio stoties esančioje Kaunakiemio gatvėje visai greta vienas kito stovi 18 ir 18 A numeriais pažymėti nuosavi namai.
Kažkada tai buvo vienas sklypas. Sovietmečiu, 1974 metais, jis buvo padalytas į du sklypus, kuriuose stovėjo du namai.
Tada viename jau gyveno V.Ligeikos patėvis. Greta įsikūrė G.Žumbakienė. Moteris pasisodino tujų gyvatvorę ir nusitiesė vielinę tvorą.
1994 metais G.Žumbakienė panoro išsipirkti valstybinę žemę. Pasisamdė žemės matininkus. Šie sklypą išmatavo, parengė dokumentus.
Kaimynas pasigedo žemės
Moteris pasakojo, kad V.Ligeika 2000 metais iš kito miesto atsikraustė į patėvio namus ir ėmėsi daryti savo tvarką.
Tada, pasak G.Žumbakienės, jis, matyt, ir sužinojo, kad pagal dokumentus kaimynei priklauso 5,63 aro sklypas, o jo sklypas yra 5,07 aro dydžio.
„Kaimynas ėmė elgtis nemandagiai, savivaliauti, nes jam nepatiko, kad mano sklypas didesnis nei jo. Teigė, kad mano tujos ir tvora yra jo teritorijoje“, – pasakojo G.Žumbakienė.
Neleido patekti į sandėlį
Kaunietė tikino, kad nesibaigiant žodiniams konfliktams 2005 metais kaimynas užrakino tvoros, skiriančios du sklypus, vartus ir neleido jai patekti į moteriai priklausiusį sandėliuką bei rūsį.
Taip pat betono blokais užtvėrė jos vartus.
Moteris iš pradžių kreipėsi į prie Kauno miesto savivaldybės tarybos veikusią administracinę komisiją. Ši V.Ligeikai iškėlė administracinę bylą, įpareigojo kliūtis pašalinti ir sumokėti 150 litų baudą.
Tačiau, G.Žumbakienės teigimu, kaimynas įpareigojimų nevykdė. Todėl ji kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Šis taip pat nustatė, kad V.Ligeika neturi teisės kaip nors kliudyti kaimynei naudotis savo valda ir pastatais.
Erzino kieme laikomas šuo
Nors teismo įpareigojimą netrukdyti kaimynei V.Ligeika įvykdė, nesantaika tęsėsi toliau. Moteris pasakojo, kad tada kaimynas prie pat jos tvoros pastatė šuns būdą ir joje įkurdino augintinį. Šis jai nedavęs ramybės.
Teisybės kaunietė vėl ieškojo kreipdamasi į pareigūnus, miesto viešosios tvarkos sergėtojus.
„2007 metais centro seniūnijos atstovai nustatė, kad šuo yra per arti namo langų, ir įpareigojo jį perkelti į kitą vietą. Nustatė, kad V.Ligeika padarė administracinį teisės pažeidimą“, – rodė protokolą G.Žumbakienė.
Teismuose tikslo nepasiekė
2009 metais V.Ligeika kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, vėliau ir į apygardos teismą. Reikalavo, kad jam būtų atiduota maždaug 21 kvadratinis metras sklypo, kuriame neteisėtai auga kaimynės augalai ir yra tvora.
Proceso metu buvo nustatyta, kad atliekant žemės matavimus 1994 metais žemės valdos buvo išmatuotos netiksliai. Tačiau G.Žumbakienės žemė jau tada buvo privatizuota, tad kaimynas negali pretenduoti į didesnį žemės plotą.
„Apylinkės teismas priteisė iš kaimyno 3 tūkst. 627 litus bylinėjimosi išlaidų sumokėti man. Didžiąją dalį pinigų sumokėjau savo advokatui. Apygardos teismas iš jo priteisė dar 600 litų taip pat už mano advokato pagalbą. Todėl kaimynas dabar ir keršija“, – rodydama dokumentus tvirtino G.Žumbakienė.
Girdėjo grasinimus nužudyti
Daugybę metų vienoje Kauno fotoateljė fotografe dirbusi moteris skundėsi, kad metai iš metų patiria kaimyno spaudimą.
„Pernai vasarą buvo išmušti mano namo langai. Tai padaryta iš kaimynų pusės. Niekas kitas į kiemą patekti negalėjo“, – sakė senjorė.
Taip pat G.Žumbakienė teigė, kad nuolat girdi įžeidžiamas kaimynų kalbas.
„Kaimynai mane keikia rusiškais keiksmais. Vis girdžiu linkėjimus, kad greičiau nustipčiau. Kartą kaimynas garsiai pareiškė, kad jis nudės mano šunį, išnuodys mano kates, o mane sudegins. Dėl to jam buvo iškelta byla už grasinimą nužudyti“, – teigė G.Žumbakienė.
Dvokia šiukšlių konteineris
Šią vasarą moteris ieško naujų užtarėjų.
G.Žumbakienė tvirtino, kad kaimynas tyčia laistymo žarna lieja vandenį po jos namo pamatais. Taip pat per arti jos miegamojo lango pastatė savo šiukšlių konteinerį.
„Konteineris labai greitai prisipildo. Be to, kaimynas tyčia stengiasi jį laikyti atidarytą, kad sklistų smarvė. Šiukšliadėžė, aplipusi musėmis, stovi prie mano miegamojo lango. Todėl naktį jo negaliu praverti“, – aimanavo moteris.
Ji teigė, kad dėl konteinerio skundėsi įvairioms institucijoms, skundą jau tikrino kelios komisijos.
„Pamatęs nematytus žmones, kaimynas konteinerį greitai ištuština ir uždaro. Nežinau, kas bus toliau. Baisu, kad dar sugalvos, kaip mane pažeminti ir paterorizuoti“, – skundėsi moteris.
Kaimynas kaltinimų kratosi
V.Ligeika, pastebėjęs, kad išeiname iš kaimynės kiemo, jau stoviniavo prie vartų. Paklaustas, kodėl nesutaria su kaimyne, vyras teigė, kad tai G.Žumbakienė yra nesugyvenamo būdo.
„Dievas ją pamiršo pasiimti. Jos vaikai ir anūkai gyvena atskirai. Ji tik laiko pulką kačių ir šunį. Todėl ir linksminasi ieškodama prie ko prikibti“, – sakė V.Ligeika.
Vyras patvirtino, kad su kaimyne dėl žemės bylinėjosi ir bylą pralaimėjo.
Patvirtino ir tai, kad jam buvo iškelta byla dėl grasinimų nužudyti.
Taip pat policija tyrė, kas išdaužė kaimynės langus.
„Tačiau nė vienu atveju nieko įrodyti nepavyko. Jos skundai, kad pilu vandenį po pamatais, taip pat neteisingi. Ką galiu padaryti, kad jos namas žemiau nei mano sklypas“, – teigė vyras.
Taikytis ir toliau neketina
V.Ligeika sakė, kad šią vasarą sulaukė 9 komisijų, tyrusių kaimynės skundą dėl konteinerio.
„Užeikite, būsite dešimti“, – pakvietė į kiemą. Ieškodamas ruletės pamatuoti, kokiu atstumu konteineris stovi nuo kaimynės lango, V.Ligeika pasakojo, kad dėl G.Žumbakienės skundo šią vasarą jį tikrino savivaldybės, seniūnijos, Visuomenės sveikatos centro atstovai, policijos patruliai. Galų gale buvo sudaryta bendra šių institucijų komisija.
„Kaimynė nori gyventi pagal pačios sugalvotas taisykles, nesilaiko bendrų taisyklių. Komisijos pažeidimų nerado“, – tvirtino V.Ligeika.
Vyras rodė, kad konteineris stovi toliau nei 2,5 metro nuo kaimynės namo, kaip reikalauja taisyklės.
„Smirdi ne mano konteineris. Kaimynė šeria ne vieną benamę katę.
Jos ateina į mano kiemą ir šlapinasi po greta konteinerio esančiu buksmedžiu. Todėl ir dvokia“, – tvirtino vyras.
Tačiau atkaklus kaunietis dėl savo ramybės neketina patraukti konteinerio atokiau ar ieškoti bendros kalbos su G.Žumbakiene.
Giminių konfliktas pakenkė ir kitiems
Konfliktų, kylančių dėl nesutarimų su kaimynais, Kaune – ne vienas. Romainių mikrorajone besikivirčijant giminėms paaiškėjo, kad ne tik jų, bet ir kaimynų tvoros pastatytos valstybinėje žemėje, ir gyventojai jas privalėjo nugriauti.
A.Račkaus gatvės gyventojai Jonas ir Irena Bučinskai 2008 metais savo dukrai Daivai Gūdmantienei padovanojo dalį sklypo ir vieną iš jame esančių statinių.
Prasidėjo nesutarimai, kas kieno vandenį ir elektrą naudoja, giminačiai nesusitarė ir dėl papildomų inžinerinių tinklų įvedimo.
Riedamiesi tarpusavyje kauniečiai skundais ir prašymais apipylė įvairias instancijas. Praėjusį rudenį jie sulaukė žemėtvarkininkų, kurie nustatė, kad sklypo savininkai savavališkai praplėtė savo valdas. Metaline tvora apjuosė 36 kvadratinius metrus valstybinės žemės.
Tokie pat pažeidimai nustatyti ir dar 4 kaimynams.
Visi šie kauniečiai buvo priversti tvoras nugriauti, arba jiems grėsė 1–2 tūkstančių litų baudos.
Matininkų netikslumai provokuoja pykčius
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas
„Šiuo metu norint pasistatyti individualų 1–2 butų ne aukštesnį kaip 3 aukštų namą reikia turėti ne mažesnį kaip 4 arų žemės sklypą.
Iš patirties galiu pasakyti, kad jei kaimynai gyvena per arti vienas kito, dažnai kyla įvairių konfliktų.
Taip pat gyventojai dažnai susiduria ir su tuo, kad sovietmečiu ar Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę geodezininkai netiksliai matuodavo sklypus.
Sovietmečiu paprastai sklypas miesto teritorijoje turėdavo būti 6 arų. Tačiau tada žemė nekainavo, gyventojai realiai turėjo didesnius sklypus, tačiau dokumentuose pažymėti mažesni.
Prieš 20 metų matuojant sklypus technika taip pat dar nebuvo tokia tiksli, kaip dabar. Dėl to kai kurie kauniečiai ir turi problemų, kyla ginčai su kaimynais.
Jei gyventojai nori turėti tikslesnius sklypų matmenis, turi kreiptis į urbanistus ir geodezininkus. Šie specialistai matuoja, taiso netikslumus dokumentuose, rengia naujus žemės sklypų projektus.
Tačiau tokiais atvejais, koks susidaręs Kaunakiemo gatvėje, kai net teismas yra nusprendęs, kad sklypų matavimų ginčyti nebegalima, gyventojams lieka taikytis vieniems prie kitų.“
