Rekonstrukcijoms pasipriešino kaimynai
Jurbarkietė D.Z. (pavardė redakcijai žinoma) su draugu įsigydama sodybą Smukučių sodo bendrijoje, net nenutuokė apie daugybę teisinių smulkmenų ir kitų ją užklupsiančių vargų.
„Norėdami rekonstruoti įsigytą sodo namelį, išsiaiškinome, jog mūsų namas nuo kaimyno sklypo yra nutolęs per metrą ir tolimesnėms rekonstrukcijoms reikalingi besiribojančių sklypų savininkų sutikimai. Su vienais kaimynais pavyko susitarti, tačiau su kitais – ne, jie mums pasiūlė vykdyti rekonstrukcijas valstybės nustatyta tvarka“, – pasakojo jauna moteris.
Rekonstruojant būstą pagal valstybės nustatytą tvarką jaunai porai būtų tekę pirkti šalia esantį sklypą, ne vien dėl 3 metrų nuotolio, bet ir kanalizacinės zonos ribų, kurios turi būti nemažesnės kaip 8 metrai nuo šalia esančio gyvenamojo namo.
Supratusi, į kokius spąstus pateko, pora nusprendė sodo namelį parduoti ir įsigijo namą Jurbarko užmiestyje.
Reikalingi raštiniai susitarimai
„Norint statyti ar rekonstruoti būstą, jei jis yra arčiau nei 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos, būtina tartis su kaimynais“, – teigė advokatų profesinės bendrijos „Jurex“ advokatas Kęstutis Žičkus. Atstumų nuo gyvenamojo namo iki kamyninio sklypo ribos gali būti sumažinamos savininkų rašytiniu susitarimu, tačiau išlaikant priešgaisrinės saugos reikalavimus. Rašytiniai susitarimais su šalia gyvenančiais žmonėmis galima susitarti ir dėl atstumų nuo kanalizacinių nuotekų įrenginio. Jei gretimuose sklypuose nėra gyvenamųjų namų, nebereikia laikytis jokių sanitarinių atstumų išlaikymo“, – kalbėjo K.Žičkus.
Advokato teigimu, jei ruošiamas rekonstrukcijoms būstas pastatytas prieš metus ir neišsiplečia į didesnes ribas, nesvarbu ar jis stovi arčiau nei trijų metrų atstumu, besiribojančių sklypų savininkai neturi jokios teisės prieštarauti.
Ribojami medžių bei krūmų atstumai
Specialisto teigimu, taikomi tam tikri atstumų reikalavimai ir sklype augantiems medžiams bei krūmams: medžiai nuo kaimyninio sklypo turi būti nutolę per tris metrus, krūmai per metrą. „Paprastai žmonės, dėl kaimyninių statinių atstumų susitaria tarpusavyje, dažniau tokio tipo skundai reiškiami kaip bandymai kerštauti prieš kaimynus dėl asmeninių santykių nesutarimų.
Vienas klientas, konsultavęsis su mūsų įmone, įsivėlė į panašų karą su kaimynais: apsukundęs gretimo namo atstumą nuo jo sklypo, pats susilaukė skundo dėl per arti kaimyno sklype augačių medžių. Galiausiai abu kaimynai susitarė gražiuoju, nes niekas iš jų nenorėjo nei namo griauti, nei medžių rauti“, – prisiminė advokatas.
Prieš pirkdami nepasidomi
Advokato pastebėjimu, dažniausiai, prieš pirkdami būstą ir planuodami apie nedideles rekonstrukcijas, žmonės nepasidomi dėl statinio ribojimų ir kitų teisinių smulkmenų, todėl įsivelia į panašius ginčus su kaimynais. „Konsultuotis su teisininkais dažniausiai linkę žmonės, kurie jau turėjo teisinės patirties ar dėl asmeninių ar darbo reikalų, tuo tarpu paprasti žmonės, paskuba ir neapgalvotai įsigyja būstą.
Kai kurie net nežino, jog dėl statinio ribų privalu tartis su kaimynais, to nepadarydami žmonės įsivelia į dar didesnes bėdas, kai valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pripažįsta būstą kaip pastatytą savavališkai“, – dėstė K.Žičkus.
Advokato teigimu, dėl statybų ar rekonstrukcijų, ne visada būtina konsultuotis su teisininkais, kiekvienas besidomintis gali kreiptis į savivaldybę ar valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Daugiau apie nekilnojamąjį turtą - mūsų "Facebook" paskyroje!
