Remiantis oficialiais duomenimis, šiuo metu socialinio būsto laukia 853 jonaviečių šeimos, tačiau nė viena iš jų nesutinka apsigyventi Rukloje.
Pasak savivaldybės turto ir įmonių valdymo skyriaus vedėjos Jolitos Gumaniukienės, nors ir rytoj būtų galima suteikti būstą keturiasdešimčiai šeimų, tačiau norinčiųjų – nėra.
„Šiuo metu Rukloje yra laisvi keturi 3 kambarių butai, dvylika - 2 kambarių butų ir 24 – vieno kambario butai. Jie stovi tušti, mums kainuoja jų išlaikymas, o norinčių gyventi nėra.
Mano nuomone, situacija dėl socialinio būsto yra šiek tiek iškreipta – jei žmogus tikrai neturi kur gyventi, ar kiek daugiau nei dešimt kilometrų nuo Jonavos yra didelė bėda?“ – svarstė J.Gumaniukienė.
Pasak specialistės, laukiančiųjų socialinio būsto eilėje yra ir žmonių, kuriems būstas nėra labai reikalingas.
„Tačiau būdami eilėje žmonės tarsi jaučiasi saugesni ir išsibraukti iš eilės nenori“, - sakė J.Gumaniukienė.
Jei nuo 2015 metų įsigalios naujas įstatymas, sumažės ir laukiančiųjų socialinio būsto eilės. Žmonės privalės iš naujo persiregistruoti, o tie, kurie to nepadarys, iš eilių bus išbraukiami.
„Visko būna, žmonės keičia adresus, telefonų numerius, išvyksta iš Lietuvos ir rasti jų paprasčiausiai nepavyksta“, - sakė J.Gumaniukienė.
Pagal dabar galiojančios įstatymus, išbraukti žmogų iš laukiančiųjų eilės nėra taip paprasta, o jei šeima atsisako siūlomo buto, ji vistiek eilėje lieka ir toliau.
„Žmonės nori vadinamų „normalių“ butų – tvarkingame Jonavos penkiaaukštyje. Tačiau tokių butų tikrai nėra labai daug“, - kalbėjo J.Gumaniukienė.
Tuo tarpu pasak Ruklos seniūno Ginto Jasiulionio, problema dėl tuščių butų Rukloje aktuali jau senokai, mat trečdalis iš visų miestelyje esančių butų yra socialiniai būstai.
„Tokia situacija susiklostė todėl, kad savivaldybė perėmė tuščius sovietų karių butus, taip pat nemažai tarnybinių butų atsisakė jau Lietuvos kariuomenės kariškiai.
Taip yra ir dėl bendros kariuomenės politikos – jie kariams moka butpinigius, o kur gyventi jie susiranda patys. Ne kartą apie tai kalbėjau ir su aukščiausiais Lietuvos kariuomenės vadais, bandžiau įtikinti, kad taip „kasama duobė“ miesteliui.
Negerai ir tai, kad mažame Ruklos miestelyje yra toks didelis socialinio būsto skaičius. Manau, kad įstatymai turi keistis ir iš naujo peržiūrimos laukiančių būsto asmenų eilės“, - sakė G.Jasiulionis.
Politiko komentaras
Kristina Miškinienė, Socialinį būstą įsigyti ir išsinuomoti bus lengviau
"Seime pradėtas svarstyti įstatymo projektas, kurio laukia keliasdešimt tūkstančių socialinio būsto laukiančių ar juo jau besinaudojančių šeimų. Socialinių reikalų ir darbo komitetas po svarstymo pritarė naujam Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektui. Jis nustato paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymas turėtų įsigalioti 2015 m. sausio 1 d. Projekte numatyta, kad teisę į paramą būstui išsinuomoti asmenys ir šeimos praranda bei paramos teikimas stabdomas ir nutraukiama socialinio būsto nuomos sutartis arba asmenys ir šeimos išbraukiami iš projekte numatytų sąrašų, kai jų deklaruotas turimas turtas už kalendorinius metus ar gaunamos pajamos daugiau nei 20 proc. viršija projekte nustatytus dydžius. Toks siūlomas reguliavimas būtų palankesnis už dabartinį.
Numatoma kompensuoti dalį nuomos mokesčio
Projekte numatoma, kad asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys tinkamą būstą iš fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus savivaldybes), galės gauti dalies nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių kompensaciją. Kiek asmenų ar šeimų gaus tokias kompensacijas priklausys nuo to, kokią valstybės specialiąją tikslinę dotaciją gaus savivaldybė. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozes 2015 metų biudžete ketinama numatyti apie 18 mln. Lt nuomos mokesčio kompensacijai. Tai turėtų padengti apie 50 procentų nuomos kainos 20-30 procentų socialinio būsto laukiančių asmenų. Pagal atliktą apklausą nauja paramos forma norėtų pasinaudoti pusė įrašytų į eiles apklaustųjų.
Galės nusipirkti turimą būstą Projekte numatoma, kad už rinkos kainą, atėmus investicijas, gali būti parduodamos gyvenamosios patalpos, savivaldybės suteiktos iki 2003 metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių pokyčių itin laukia apie 12,8 tūkstančio šeimų ir asmenų, negalėjusių savo turimo būsto įsigyti iki šiol. Tai leis ir racionaliau valdyti bei naudoti savivaldybės būstus, nes dauguma dabar nuomojamų būstų, yra seni ir juos reikia atnaujinti. Leidus juos parduoti, kartu būtų sprendžiama socialinio būsto problema, nes savivaldybės galėtų gauti pajamų, kurias naudotų socialinio būsto fondo plėtrai – už gautas lėšas galėtų įsigyti ar statyti naują savivaldybės gyvenamąjį plotą, kuris pirmumo teise būtų nuomojamas socialinio būsto sąlygomis.
Prioritetas jaunimui
Šiuo metų visuose Lietuvos miestuose ir rajonuose į eilę socialiniam būstui gauti įrašyta 32,5 tūkstančių šeimų ir asmenų. Pastaraisiais metais lėšų skyrimas socialiniams būstams buvo sumažintas tiek, kad eilėje esantys asmenys būtų aprūpinti būstais tik po 30 metų.
Apie trečdalis eilėje esančių žmonių - jaunos šeimos. Dėl to įstatyme siūloma numatyti, kad vietos Tarybos iki 25 procentų socialinio būsto paramos turėtų skirti savivaldybės teritorijoje dirbančioms jaunoms šeimoms ir asmenims. Taip norime sudaryti jauniems žmonėms palankesnes sąlygas gyventi Lietuvoje.
Tikiuosi, kad šis įstatymas pagerins gyventojų aprūpinimą socialiniu būstu, sumažins finansinę naštą šeimoms ir asmenims, privačiai nuomojantiems butus, legalizuos nuomos rinką. Be to, nemaža dalis gyventojų galės nusipirkti turimus butus, o savivaldybės panaudos gautas lėšas socialinio būsto fondo plėtrai. Savivaldybių būsto fondų plėtrai 2014-2020 metais planuojama skirti 120 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Įstatymo projektą tikimės priimti dar šioje Seimo sesijoje.
