Sostinės valdžia apsisprendė – kelis pastatus senamiestyje ir Palangoje išmainys į sovietmečio griuveną ir imsis įgyvendinti idėją.
Pastatai Universiteto ir Liejyklos gatvėse, tualetas ir slėptuvė Vytauto gatvėje, poilsio namai „Jūros vilnis“ Palangoje.
Tai – savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris bus išmainytas į Profsąjungų rūmus ant Tauro kalno. Miesto valdžia dar turės primokėti daugiau nei 18 mln. litų.
Tai – Tautos namų idėjos kaina. Politikai tikina, kad nėra kito kelio susitarti su dabartine Profsąjungų rūmų šeimininke bendrove „VIPC Vilnius“.
Šį trečiadienį tarybos nariai per kelias minutes po pateikimo vienbalsiai pritarė tokius mainus numatančiai sutarčiai.
Tik Bronius Cicėnas pasidomėjo, ar savivaldybė įstengs sumokėti milijonus.
Galutinį sprendimą dėl Tautos namų išgirsime rudenį.
Keitėsi rūmų šeimininkai
Savivaldybei atiteks 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto Profsąjungų rūmai, įvertinti 41,6 mln. litų. Už tai savivaldybė bendrovei „VIPC Vilnius“ perleis penkis minėtus pastatus, kurių vertė – 19,7 mln. litų, ir dar prisiims 18,3 mln. litų įsipareigojimą.
Dviejų aukštų pastatą Universiteto gatvėje, kuris atiteks bendrovei „VIPC Vilnius“, specialistai įvertino 7,4 mln. litų.
Tai Bžostovskių arba Nagurskių, Oginskių rūmai. Sovietmečiu 1210 kvadratinių metrų ploto pastatas du kartus rekonstruotas, nugriauta dalis kiemo korpusų.
Šio pastato istorija prasidėjo 1595 metais, kai vyskupas Benediktas Vaina leido Jonui Dzienickiui statyti šalia alumnato namą. Toliau į pietus stovėjo kitas namas, kuris 1640-aisiais paminėtas kaip mūrinis.
Abu pastatus nusipirko ir į vieną sujungė valstybės bei politikos veikėjas, diplomatas Kiprijonas Povilas Bžostovskis.
Vėliau rūmai keliavo iš rankų į rankas. Jie priklausė kunigui, valstybės veikėjui, didikams. XX amžiaus pradžioje kunigaikštis Mikalojus Oginskis nuomojo rūmus miestiečiams.
Nuo 1887 metų vieną 6 kambarių butą nuomojo gydytojas Vladislovas Zahorskis, daug rašęs apie Vilniaus architektūrą.
Atiteks ir poilsio namai
Kitas dviejų aukštų 558 kvadratinių metrų ploto pastatas Liejyklos gatvėje, kurį atiduos savivaldybė, įvertintas 4,9 milijono litų.
Netoli teka požeminis Kačergos upelis, tad gruntas toje vietoje nėra stabilus.
Todėl neseniai teko stiprinti pastato pamatus, įrengti gręžtinius pagrindus kolonoms, kurios prilaikytų statinį.
„VIPC Vilnius“ atiteks ir keturių aukštų 3148 kvadratinių metrų ploto Vilniaus savivaldybės poilsio namai „Jūros vilnis“ Palangoje. Jie įvertinti 7,1 mln. litų.
Kiti du mainais perleidžiami objektai – mažiau vertingi.
Tai 30 tūkst. litų kainuojantis tualetas ir 250 tūkst. litų vertės slėptuvė Vytauto gatvėje.
Tačiau labiausiai tarybos narius gąsdino tai, kad 15 mln. litų iš 18,3 mln. litų priimamo įsipareigojimo Vilniaus savivaldybė privalės sumokėti iki 2016 metų vidurio.
Vyks svarbūs renginiai
Planuojama, kad Tautos namų didžiojoje M.K.Čiurlionio salėje (apie 1500 vietų) vyktų simfoninės muzikos koncertai, tautinių ir valstybinių švenčių renginiai, tarptautiniai kultūros ir meno projektai.
Mažojoje J.Basanavičiaus salėje, kurioje yra apie 600 vietų, būtų rengiami teatro spektakliai, koncertai.
Į penkis pastatus išmainytuose Tautos namuose taip pat būtų įsteigta Lietuvos Respublikos šimtmečio istorijos galerija, kultūros informacijos centras.
Tauro kalnas buvo įsigytas už aukas
Tautos namų idėja Vilniuje sklando jau daugiau kaip šimtą metų. Pirmasis ją 1907-aisiais iškėlė Jonas Basanavičius. Ją taip pat puoselėjo Lietuvos valstybingumo kūrėjai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Martynas Yčas, Kazys Grinius, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras ir Jonas Vileišiai.
1911–1912 metais už suaukotas lietuvių bendruomenės lėšas buvo įsigytas Tauro kalnas, kuris iki šiol išliko visuomeninės paskirties.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 metais atgimė ir Tautos namų idėja.
Ją primena 2007 metų vasario 16 dieną atidengtas paminklinis akmuo, skelbiantis, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai su daugiafunkciu kultūros centru ir modernia koncertų sale.
