Šiame name nebus geoterminio šildymo sistemos, įprastų dujų ar kietojo
kuro katilų, galingų elektrinių radiatorių, o židinys pastatytas tik dėl
grožio.
„Nėra jokios paslapties – šildymo sistemai įrengti skirti pinigai
išleidžiami nepriekaištingam statinio apšiltinimui, todėl statybų sąmata
beveik nesiskiria“, – aiškino statybos paslaugų bendrovei vadovaujantis
E.Kovalkovas.
Šiuo požiūriu kauniečio statomi namai skiriasi nuo vadinamųjų pasyvių
namų, kurių įrengimo kaina yra apie 10 procentų didesnė negu įprastų.
Sienų šiltinimui naudojama net 32 centimetrų storio šiltinimo puta,
įstatyti itin aukštos kokybės langai, specialios tarpinės saugo šilumą
ir garažo vartuose.
Viduje pastatytas aeroterminis šildymo katilas, kuris iš 1
kilovatvalandės elektros energijos pagamina vidutiniškai 5,7
kilovatvalandės šilumos energijos, taip pat įrengta rekuperacinė
sistema.
Pasak E.Kovalkovo, jo statomas gyvenamasis namas galėtų atitikti A++
energijos efektyvo klasę, kuri Europos Sąjungoje įsigalios tik nuo
2020-ųjų. Norint pasiekti šią klasę reikėtų ant stogo iškelti didelį
saulės energijos kolektorių, tačiau kaunietis abejoja, ar verta tai
daryti.
Kita vertus, net A+ energijos efektyvo klasės gyvenamieji namai šiuo
metu Lietuvoje yra retenybė.
E.Kovalkovas tokį statybos būdą kiek anksčiau pritaikė statydamas dviejų
butų namą Romainių rajone. Vienas būstas jau gavo A+ klasės
sertifikatą. Už 200 kvadratinių metrų ploto statinio šildymą praėjusią
žiemą sumokėta vos 800 litų.
„Tai puikus rezultatas, nes visai neseniai iškilusio statinio viduje
buvo 100 procentų drėgnumas, niekas negyveno, papildomos šilumos
neskleidė jokie buityje įprastai naudojami prietaisai“, – aiškino
kaunietis.
Statybų specialistas mano, kad norint Lietuvai atsikratyti energetinės
priklausomybės būtų galima nelaukti 2020 metų ir anksčiau numatyti
naujus reikalavimus statomiems gyvenamiesiems namams.
E.Kovalkovui talkinantis Kauno technologijos universiteto (KTU)
Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas, docentas
Edmundas Monstvilas patvirtino, kad bendraminčio vadovaujama bendrovė
daro tai, kas Europos Sąjungos šalyse bus privaloma tik po kelerių metų.
Visiškai reikalavimai būtų įvykdyti užkėlus ant stogo saulės kolektorių,
mat daugiau kaip pusė sunaudojamos elektros energijos turėtų būti
gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Nebūdamas profesionalus statybininkas jis sugebėjo pasiekti puikių
rezultatų“, – E.Kovalkovą gyrė KTU specialistas.
Itin patrauklu tai, kad šių gyvenamųjų statinių įrengimas kainuoja tiek
pat, kiek ir paprastų namų, tačiau būsto išlaikymas smarkiai atpinga.
˙