Šiame name nebus geoterminio šildymo sistemos, įprastų dujų ar kietojo kuro katilų, galingų elektrinių radiatorių, o židinys pastatytas tik dėl grožio.
„Nėra jokios paslapties – šildymo sistemai įrengti skirti pinigai išleidžiami nepriekaištingam statinio apšiltinimui, todėl statybų sąmata beveik nesiskiria“, – aiškino statybos paslaugų bendrovei vadovaujantis E.Kovalkovas.
Šiuo požiūriu kauniečio statomi namai skiriasi nuo vadinamųjų pasyvių namų, kurių įrengimo kaina yra apie 10 procentų didesnė negu įprastų.
Sienų šiltinimui naudojama net 32 centimetrų storio šiltinimo puta, įstatyti itin aukštos kokybės langai, specialios tarpinės saugo šilumą ir garažo vartuose.
Viduje pastatytas aeroterminis šildymo katilas, kuris iš 1 kilovatvalandės elektros energijos pagamina vidutiniškai 5,7 kilovatvalandės šilumos energijos, taip pat įrengta rekuperacinė sistema.
Pasak E.Kovalkovo, jo statomas gyvenamasis namas galėtų atitikti A++ energijos efektyvo klasę, kuri Europos Sąjungoje įsigalios tik nuo 2020-ųjų. Norint pasiekti šią klasę reikėtų ant stogo iškelti didelį saulės energijos kolektorių, tačiau kaunietis abejoja, ar verta tai daryti.
Kita vertus, net A+ energijos efektyvo klasės gyvenamieji namai šiuo metu Lietuvoje yra retenybė.
E.Kovalkovas tokį statybos būdą kiek anksčiau pritaikė statydamas dviejų butų namą Romainių rajone. Vienas būstas jau gavo A+ klasės sertifikatą. Už 200 kvadratinių metrų ploto statinio šildymą praėjusią žiemą sumokėta vos 800 litų.
„Tai puikus rezultatas, nes visai neseniai iškilusio statinio viduje buvo 100 procentų drėgnumas, niekas negyveno, papildomos šilumos neskleidė jokie buityje įprastai naudojami prietaisai“, – aiškino kaunietis.
Statybų specialistas mano, kad norint Lietuvai atsikratyti energetinės priklausomybės būtų galima nelaukti 2020 metų ir anksčiau numatyti naujus reikalavimus statomiems gyvenamiesiems namams.
E.Kovalkovui talkinantis Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas, docentas Edmundas Monstvilas patvirtino, kad bendraminčio vadovaujama bendrovė daro tai, kas Europos Sąjungos šalyse bus privaloma tik po kelerių metų.
Visiškai reikalavimai būtų įvykdyti užkėlus ant stogo saulės kolektorių, mat daugiau kaip pusė sunaudojamos elektros energijos turėtų būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Nebūdamas profesionalus statybininkas jis sugebėjo pasiekti puikių rezultatų“, – E.Kovalkovą gyrė KTU specialistas.
Itin patrauklu tai, kad šių gyvenamųjų statinių įrengimas kainuoja tiek pat, kiek ir paprastų namų, tačiau būsto išlaikymas smarkiai atpinga. ˙
