Kol kas šiame rajone tai vienintelės vykstančios statybos. O jų vystytoja, įmonė „Pinus Proprius“ ( nuo 1999 metų Lietuvoje veikianti investicijų ir nekilnojamo turto vystymo bendrovė, priklausanti tarptautinei bendrovei „Inter IKEA“). pasirinko nelengvą kelią – griauti seną, vertę praradusį pastatą ir jo vietoje statyti naują, ekologišką ir ergonomišką. Tačiau bus išlaikytas ano pastato aukštingumas, o fasadą nuspręsta dekoruoti modernios klasikos stiliumi, kad ji išliktų patrauklus ne vieną dešimtmetį.
„Jis bus padengtas specialiai šiam projektui užsakytomis ir degtomis gelsvos spalvos plytomis. Kad būtų išgauta vienoda spalva, jos visos turės būti išdegtos vienu metu, vienu metu uždengtos specialia plėvele, atvėsintos, vienu metu nudengtos ir po to pusę metų laikomos specialiomis sąlygomis, kad įgautų reikiamą spalvą ir atsparumą“, - sakė A.Songaila.
Jo vadovaujama architektų kompanija „Renova“ pastate derino komfortą, funkcionalumą ir ekologiškumą.
„Ieškojome ne naujausių, o efektyviausių sprendimų“, – pabrėžė „Pinus Proprius“ vadovas Kęstutis Vedeckis.
U raidės forma pastatui buvo parinkta, todėl, kad kiekviena darbo vieta turėtų kuo daugiau natūralaus apšvietimo. Langai iš išorės bus uždengti specialiomis markizėmis, kurios pridengs langą priklausomai nuo apšvietimo stiprumo taip apsaugodamos nuo pernelyg ryškios saulės ir karščio. Markizes reguliuos meteorologinė stotelė, įrengta ant pastato stogo, tačiau darbo vietose bus ir visiems prieinamas autonominis mechaninis valdymas.
Kadangi verslo centras yra šalia judrių gatvių, pastatui parinkti triukšmą sulaikantys, varstomi langai. Gerą gryno oro cirkuliaciją užtikrins aukščiausio standarto vėdinimo sistemos. Darbuotojų poilsiui ant stogo bus įrengta atvira terasa.
Pastato vystytojai itin didelį dėmesį skiria ekologijai statybų ir eksploatacijos metu.
Planuodama statybą, „Pinus Proprius“ užsibrėžė siekti tarptautinio LEED aplinkosaugos sertifikato. (JAV Žaliųjų pastatų tarybos sukurta sistema, kuria vertinamos pastato aplinkosaugos charakteristikos), kuris įpareigoja laikytis aukštų ekologijos standartų: ne mažiau kaip 20 proc. kylančio verslo centro medžiagų turi būti perdirbtos, reikia naudoti kuo daugiau vietinių medžiagų, kad aplinka būtų kuo mažiau teršiama transportuojant prekes ar įrengimus tolimais atstumais.
Siekiama, kad „Uniq“ gautų aukščiausią, platininį LEED sertifikatą.
Projektuojant pastato įrangą buvo pasirinkti energiją taupantys sprendimai. Vandens tiekimo sistemoje bus įrengti vandenį taupantys maišytuvai. Siekiant, kad šiltuoju metų laiku būtų sunaudojama mažiau energijos patalpų vėsinimui, įrengtos ne tik išmanios markizės, bet ir stogui parinkta mažiau saulės šilumos sugerianti šviesios spalvos danga, dalis stogo užklota specialia priežiūros nereikalaujančia žalia veja.
Tikimasi, kad tai bus vienas iš energetiškai efektyviausių pastatų Vilniuje.
Dviratininkams bus įrengta speciali dviračių zona su patogiu privažiavimu, stovėjimo aikštele, persirengimo kabinomis ir dušais. Automobilių stovėjimo aikštelėje bus įrengtos vietos elektromobiliams su krovimo stotelėmis.
Verslo centras „Uniq“ bus užbaigtas ir atidarytas 2015 metų vasarą.
Vilniaus biurų rinkoje - spūstys
Giedrius Ragaišis, nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ NT tarpininkavimo grupės vadovas
„Šiuo metu Vilniuje aukščiausios kategorijos, A klasės biurai išnuomoti kone šimtu procentų. O nuomininkai yra priversti taikytis prie bet kokių pasiūlytų sąlygų. Tokia situacija tęsis tol, kol Vilniuje bus pastatyta daugiau naujų A klasės biurų ir padidės jų pasiūla.
Džiugu, kad sostinėje kyla net 8 nauji verslo centrai – beveik tiek pat, kiek buvo pastatyta per trejus praėjusius metus (2011–2013 m. Vilniuje pradėjo veikti 9 nauji biurų pastatai), o ruošiamų nuomai patalpų plotas net du kartus viršija 2011-2013 metų pasiūlą.
Būsimi verslo centrai gali pakeisti A ir B klasės supratimą Lietuvoje. Šiuo metu A klasės biurų dalis sudaro apie trečdalį (35%) visos pasiūlos, likusieji du trečdaliai yra priskiriami B klasei. Įgyvendinus šiuo metu plėtojamus projektus, A klasės biurų dalis turėtų padidėti iki 40 procentų, tačiau naujų projektų kokybė, modernumas ir inovatyvūs inžinieriniai sprendimai gali tiek pakelti A klasės kartelę, kad kai kurie dabartiniai A klasės biurai gali atsidurti B klasėje.
Artimiausioje ateityje galimi keli scenarijai. Tikėtina, kad keletas dabar A klasei priskiriamų verslo centrų jau neatitiks aukščiausiam lygiui keliamų reikalavimų ir bus nustumti į B segmentą arba savininkai bus priversti ieškoti papildomų investicijų į turto atnaujinimą“.
