Įrengė apsaugos kameras
Poreikis kurti daugiabučių bendriją atsiranda dėl noro puoselėti bendrą turtą ar sutvarkyti kaimynystėje esančias problemas. Vienas iš tokių bendrijų steigėjų Ričardas Brimanas pasakojo, jog jis su kitais kaimynais nusprendė įkurti bendriją prieš penkerius metus, po vienerių metų gyvenimo naujos statybos name. „Pastate buvo daug statybinio broko, kas mėnesį už išvežamas šiukšles mokėdavome brangiai, be to namas nebuvo apsaugotas, todėl ir nusprendėme įkurti bendriją“,– prisiminė vieno iš Pilaitės mikrorajone esančių daugiabučių bendrijos pirmininkas.
Bendrijos iniciatyva buvo sudarytos sutartys su namą aptarnaujančiomis įmonėmis, gyventojų saugumui įrengtos laukinės magnetinės durys, įmontuotos apsaugos kameros, pastatytos specialios dėžės šunų ekskrementams. „Šalia namo yra savivaldybei priklausantis plotas, jame auga medžiai, tačiau niekas jais nesirūpina, todėl paprašėme šį plotą prižiūrėti įmonę kuri tvarko ir mūsų daugiabučio kiemą“, – pasakojo R.Brimanas. Pašnekovas teigė, nors bendrija už aplinkos priežiūrą moka šiek tiek daugiau, tačiau gali džiaugtis gražiu vaizdu pro langus bei tvarkinga kaimynyste.
Planuoja įrengti saulės elektrinę
Vienas moderniausių senos statybos daugiabučių yra Lazdynų mikrorajone, Architektų gatvėje. 1983 metais statytas daugiabutis yra renovuotas, o praėjusiais metais jame atskirta gyvatukų šildymo sistema nuo bendros šildymo sistemos ir visa tai aktyvaus namo bendrijos pirmininko Aliaus Lenkučio iniciatyva. „Stengiamės dėl bendro gerbūvio bei domimės naujovėmis, pavyzdžiui ant namo stogo kitais metais planuojame įrengti saulės elektrinę, kurios sukauptą energiją galėsime panaudoti tiek vandens šildymui, tiek liftui, tiek apšvietimui“, - kalbėjo A.Lekutis. Pirmininkas pasakojo, norintis parodyti visiems, jog ir daugiabučiai gali turėti saulės elementus ir taip sutaupyti, tokios technologijos gali būti įrengtos ne tik individualiuose namuose. Kalbėdamas apie gyventojų įsitraukimą į bendrijas, pašnekovas teigė, jog visų pirma, daugiabučių savininkai turi būti aktyvūs ir nuolat domėtis apie atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie ne tik padeda sutaupyti, bet ir tuo pačiu tausoją gamtą bei prisidedama prie klimato kaitos mažinimo.
Bendrijos pirmininkas buria bendruomenę Kai steigiamos daugiabučių savininkų bendrijos ir išrenkamas atsakingas ir motyvuotas pirmininkas, tuomet ir pati bendrija gali išsivystyti į nedidelę bendruomenę. „Pavyzdžiai rodo, jog atsakingi priminkai dirba tokį darbą ne tik jausdami pareigą, bet ir nuoširdų norą sutvarkyti namą ir puoselėti jo aplinką“, - pasakojo aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Pareigingas pirmininkas suvienydamas bendrijos narius skatina pačios bendruomenės kūrimąsi, kaimynai ima labiau bendrauti tarpusavyje.
Žinoma, yra ir kita medalio pusė, kai kurie bendrijų pirmininkai neturi specifinių žinių dirbant tokį darbą, tačiau Aplinkos ministerija organizuoja daugybę mokymų ir seminarų padedančių ugdyti šiam darbui reikalingas kompetencijas. „Išties būti bendrijos pirmininku yra didžiulis iššūkis, nes reikia išklausyti visų gyventojų nuomones, stengtis jiems įtikti, aktyviai dirbti, tačiau žmonės įveikiantys šiuos sunkumus galiausiai tampa puikiais lyderiais, kartais tampa net 5-6 namų bendrijų pirmininkais“, - teigė D.Matonienė.
Daugiausia bendrijų – Panevėžyje
Mažesnių miestų ar miestelių gyventojai noriai jungiasi į bendrijas, neretai aktyviau rūpinasi savo gerbūviu. Pavyzdžiui, lyginant visus Lietuvos miestus, matyti, jog Panevėžyje net 80 proc. daugiabučių gyventojų yra įsitraukę į bendrijų veiklą, Šiauliuose tokių asmenų yra 50 proc, tačiau didesniuose miestuose daugiabučiais dažniau rūpinasi juos aptarnaujančios įmonės.
„Žvelgiant į daugiabučių renovacijos rezultatus, matyti, jog daugiausiai namų buvo renovuota būtent Panevėžyje, ten kur daugiausiai bendrijų“, - pažymėjo D.Matonienė. Pašnekovė teigė, jog mažesnių miestų bendruomeniškumas ir aktyvumas galėtų būti puikus pavyzdys didmiesčių gyventojams.
Daugiau apie nekilnojamą turtą - mūsų „Facebook“ paskyroje!
