VDU ir KTU patalpas miesto širdyje esančiuose istoriniuose rūmuose ketinama užkonservuoti, žiemą jas šildyti tik tiek, kad drėgmė bei šaltis nepakenktų pastatui.
Prašys leidimo parduoti
„Kitaip nei kiti universitetai, VDU nėra gavęs patalpų, kurios būtų statytos specialiai studijų procesui. Po truputį bandome pritaikyti turimus pastatus, pradėjome daugiafunkcio centro V.Putvinskio gatvėje statybas. Planuojame ateityje kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad rastų būdą pakeisti Laisvės alėjoje esantį pastatą į tinkamesnes patalpas“, – lrytas.lt sakė VDU mokslo prorektorius profesorius Juozas Augutis.
Pasak profesoriaus, jeigu Vyriausybė leis patalpas parduoti, gauti pinigai bus panaudoti mokslo bazės plėtrai.
„Kiti universitetai jaučia patalpų perteklių, o mums jų trūksta. Kita vertus, net tos, kurias šiuo metu turime, nėra labai tinkamos studijų procesui“, – konstatavo J.Augutis.
Architekto Felikso Vizbaro suprojektuoti bei rangovų D. ir G. Ilgovskių 1934 metais pastatyti „Pažangos“ bendrovės rūmai – vienas reprezentatyviausių tarpukario objektų, skirtų biurams.
Lėšas investuotų į statomą studijų centrą
„Pastatas visiškai netinkamas studijų procesui. Tai biurų pastatas su mažomis patalpomis, siaurais koridoriais bei laiptinėmis. Jokių šiuolaikinių reikalavimų tarpukariu statyti rūmai neatitinka. Prašytume Vyriausybės leisti šį pastatą iškeisti į kitą arba jį parduoti. Tikimės, kad į šį sumanymą bus atsižvelgta“, – sakė VDU prorektorius J.Augutis.
Artėjant žiemai ištuštėję istoriniai „Pažangos“ rūmai nebus intensyviai šildomi. Patalpų viduje ketinama palaikyti tik tokią temperatūrą, kad šaltis ir drėgmė nepakenktų pastatui.
„Sunku pasakyti, kiek pavyks sutaupyti sumažinus šildymą. Ko gero, tai nebus šimtatūkstantinės sumos, tačiau keliolika ar keliasdešimt tūkstančių – galbūt“, – sakė VDU prorektorius.
Pasak profesoriaus A.Augučio, jei Vyriausybė leis parduoti Laisvės alėjoje esantį pastatą, gautas lėšas planuojama investuoti į V.Putvinskio gatvėje statomą daugiafunkcį studijų centrą. Taip pat universitetui priklausančiame Botanikos sode esama pastatų, kuriuose, iš pagrindų juos suremontavus, galėtų įsikurti studentai bei mokslininkai.
Parduos ir „Pieno centrą“
Neseniai ištuštėjo ir gretimas pastatas, 55-uoju numeriu pažymėti KTU priklausantys rūmai.
Tarpukariu pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą bendrovei „Pieno centras“ statytus rūmus taip pat svarstoma parduoti ar iškeisti į kitą nekilnojamąjį turtą. Apie šiuos planus KTU atstovai kol kas vengia viešai kalbėti.
Užsimenama tik tiek, jog svarstoma, kaip geriau optimizuoti universiteto nekilnojamąjį turtą, o jokių konkrečių planų bei sprendimų kol kas dar nėra.
„Tai bene įspūdingiausias šiuolaikinio polifunkcinio komercinio bei gyvenamosios paskirties pastato atitikmuo tarpukario Kaune. Statinio savininkas ir pagrindinis naudotojas – svarbi to meto įmonė Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pieno centras“, – istorinį pastatą apibūdina žymus Kauno architektūrologas daktaras Vaidotas Petrulis.
Sovietmečiu rūmai buvo pritaikyti akademinei veiklai. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas atiduotas Žemės ūkio akademijai, nuo 1964 metų čia buvo įsikūręs KTU pirmtakas – Kauno politechnikos institutas (KPI). 1983 metais pirmajame rūmų aukšte duris atvėrė ilgą laiką buvęs populiarus Pieno baras.
Patirtį parsivežė iš Estijos
KTU jau gavo Vyriausybės leidimą parduoti penkis pastatus, kurie niekaip nedera nei su universiteto ateitimi, nei su strategija. Tai precendento iki šiol neturintis sprendimas, kuriuo neabejotinai pasinaudos ir kitos aukštosios mokyklos.
Idėją, jog atsikračius nereikalingo turto gautas lėšas galima sėkmingai panaudoti mokslo bazės plėtrai, dabartinis KTU rektorius Petras Baršauskas prieš penkiolika metų parsivežė iš Estijos.
Talino technikos universitetui vyriausybė leido parduoti valstybei priklausančius universiteto pastatus.Tuo metu buvo ekonominis pakilimas, ir universitetas itin geromis kainomis bankams pardavė geriausiose miesto centro vietose esančius pastatus, o pats už gautas lėšas pasistatė modernų studentų miestelį.
„Tuomet jį pamatęs niekaip nesupratau, iš kur valstybė turi tiek pinigų. Pasirodė, kad ne valstybė davė pinigus, o leido patiems efektyviai tvarkyti universiteto turtą, kurio savininkas yra valstybė. Estai nėra išradėjai, tokia praktika jau seniai buvo taikoma Vakaruose – pradedant JAV ir baigiant Europa“, – sakė P. Baršauskas.
Norint įrodyti, jog dalis KTU valdomo nekilnojamojo turto tikrai netinka nei mokymo procesui, nei mokslui, universiteto atstovams net pusantrų metų teko minti Vyriausybės kabinetų slenksčius.
Nenaudojamų pastatų išlaikymas kainuoja milijonus
Pasak KTU rektoriaus P.Baršausko, valstybė nepajėgi universitetui skirti tiek lėšų, kiek reikia jo infrastruktūros plėtrai. Vienas iš investicijų rezervų – perteklinis universiteto nekilnojamasis turtas, kurio turi dauguma aukštųjų mokyklų ir kuris yra beveik nenaudotinas.
„Įsivaizduoti, kad valstybė perims tą turtą ir jį sėkmingai valdys, naivu. Per beveik 25 nepriklausomybės metus dar nemačiau, kad valstybė sukurtų sėkmingą verslą ar efektyviai valdytų turtą. Todėl reikia pabandyti daryti taip, kaip daro visas pasaulis“, – sakė profesoriaus P.Baršauskas.
Anot rektoriaus, pardavus nenaudojamus pastatus galima sutaupyti milijonus litų, kasmet skiriamus jiems išlaikyti – saugoti, šildyti, valyti.
„Apie tai nedaug kas atvirai kalba, tačiau tai yra tiesa – tokiam aukštosios mokyklos pertekliniam nekilnojamajam turtui išlaikyti mokslo ir studijų sąskaita kiekvienais metais švaistomi milijonai“, – argumentavo KTU vadovas.
Leido perduoti penkis objektus
Šių metų rugpjūtį Vyriausybė priėmė nutarimą įgyvendinti bandomąjį projektą – penkis KTU pastatus investuoti į universiteto kapitalą.
Artimiausiu meru aukcionuose bus parduodami labiausiai nuo KTU miestelio nutolę, Taikos ir Savanorių prospektuose, taip pat Amaliuose, Verkių gatvėje esantys pastatai. Tai sandėliai, garažai, ūkiniai statiniai, gamybinės bei administracinės patalpos, dirbtuvės, laboratorijos, inžineriniai tinklai.
KTU leista parduoti ir miesto centre, šalia Karaliaus Mindaugo prospekto, esančius buvusio pakavimo centro pastatus. Jie labai nugyventi, reikalaujantys didelių investicijų, kurios universitetui būtų nepakeliamos. Tačiau ši vieta – perspektyvi verslo projektams.
Už penkis KTU pagal valstybės turto patikėjimo sutartį valdomus pastatus tikimasi gauti apie 10–11 mln. litų. Turtas įvertintas pagal šiuo metu esančias rinkos kainas, kurias nustatė nepriklausomas turto vertintojas.
„Paprasčiausias būdas organizuoti pastatų pardavimą būtų paskelbti konkursą ir jį laimėjusiai NT bendrovei suteikti teisę pardavinėti pastatus. Tačiau šiuo keliu neiname, nes siekiame didžiausio skaidrumo. Norime, kad galutinius sprendimus – verta ar neverta parduoti – priimtų atsakinga grupė, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos bei universiteto atstovų. Taip pavyktų išvengti kartelinių susitarimų, kai keli pirkėjai tarpusavyje susitaria ir dirbtinai mažina kainą“, – minėjo KTU vadovas P.Baršauskas.
