„Pirkėjams labai svarbu būsto išlaikymo sąnaudos, todėl kuo būstas didesnis, tuo sunkiau jį parduoti“, – kalbėjo agentūros „011“ vadovas Mantas Jaruševičius.
Pasak jo, jeigu namo plotas viršija 230–250 kvadratinių metrų, jį parduoti jau nelengva, tačiau rinkoje pasirodo gyvenamųjų statinių, kurių bendrasis plotas siekia 800 kvadratinių metrų.
„Dauguma tokių namų statyti maždaug prieš du dešimtmečius, kai žmonėms pavyko staigiai uždirbti daug pinigų, tačiau šie pastatai labai neekonomiški“, – aiškino M.Jaruševičius.
Visada sunkiau parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį greta pramoninių zonų, mat žmones gąsdina tarša. Tokių vietų yra Palemone, Petrašiūnuose, Šančiuose, Vilijampolėje.
Toliau vertinimo kriterijų sąraše – susisiekimo galimybės.
„Nėra tokio nekilnojamojo turto, kurio nebūtų galima parduoti. Daugiau vertėtų kalbėti apie savininkų lūkesčius, kurie neatitinka situacijos rinkoje“, – kalbėjo agentūros „Latava“ vadovas Vismantas Raškinis.
Jo pavaldiniai bene daugiausia laiko sugaišta aiškindami pardavėjams, kokia yra situacija rinkoje.
Šiuo metu nekilnojamojo turto kainos Kaune yra maždaug perpus mažesnės negu pakilimo metu 2007-aisiais.
„Dalis klientų patys nusistato kainos ribas ir išvis atsisako parduoti turimą nekilnojamąjį turtą, jeigu tenka jas peržengti“, – dėstė nekilnojamojo turto rinkos žinovas.
Šiuo metu aistras kursto ir artėjantis euro įvedimas. Žmonės pasidalijo į dvi grupes: vieni nebejoja, kad kitąmet nekilnojamojo turto kainos kils, kiti spėja, jog jos turi kristi.
„Latavos“ vadovas V.Raškinis pritaria: vis dėlto šiuo metu sunkiausia parduoti 300–400 kvadratinių metrų ploto namus, statytus maždaug prieš du dešimtmečius.
