Neįprasto ir energiniu požiūriu itin taupaus būsto projekto „Chameleonas“ autoriai įsitikinę, kad pats pastatas turi formuoti naują gyvenamojo namo koncepciją.
Dėl įspūdingos architektūros ir inovatyvių energijos taupymo sistemų šis projektas užėmė antrąją vietą jau trečius metus vykstančiame konkurse „Mano EKOnamai“. Vis dėlto vertintojams šis projektas itin įsiminė.
Išorę keičia žaliuzės
Pastato projektas buvo specialiai modeliuojamas realiame sklype Zarasuose, ant Zarasaičio ežero kranto. Iš kitų darbų jis išsiskiria architektūriniais sprendimais: būsto dizainas yra minimalistinis, tačiau padiktuotas naujausių technologijų.
„Išorinės žaliuzės gali keisti pastato fasadą. Todėl pats namas sugebėtų visiškai prisitaikyti prie sklypo ar savininko norų“, – pasakojo vienas projekto autorių Andrius Keizikas.
Suprojektuotos pastato žaliuzės yra dvipusės: iš vienos pusės jos atitinka fasado spalvą, iš kitos pusės yra veidrodinės.
Taip ne tik gali būti keičiama išorė: dėl tokios konstrukcijos galima reguliuoti į namą patenkančių saulės spindulių srautą.
Vonios patalpa – iš stiklo
„Vienas užsakovų norų buvo įkurdinti erdvią vonią priešais ežerą. Mes tą patalpą suprojektavome visiškai stiklinę.
Tačiau jei žmogus nenori būti matomas, jis gali užverti žaliuzes“, – kalbėjo A.Keizikas.
„Chameleonu“ pavadintame name, jei jis iš tiesų pavirs tikru statiniu, šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemas numatyta sujungti su išmaniosiomis ir valdyti automatiškai.
Pavyzdžiui, jei vasarą itin plieskia saulė, įsijungia automatinė sistema, apribojanti spindulių patekimą į vidų. Atitinkamai žiemą išmanioji sistema prisitaiko ir palaiko gyventojų norimą temperatūrą.
„Kadangi šalia sklypo yra ežeras, jis numatytas kaip šilumos šaltinis siurbliui: šis iš ežero imtų šilumą ir tiektų į pastatą“, – aiškino A.Keizikas.
Į šalia pastato esančią talpyklą ketinama prileisti vandens, kuris žiemą užšaltų. Talpyklą izoliavus, ledas išsilaikytų iki vasaros, o vėliau galėtų būti naudojamas pastatui vėsinti.
„Kai vėsiname patalpas mechaniniais įrenginiais, naudojama daug elektros, kurios kilovatvalandės kaina gali būti didesnė už šildymo kainą“, – kalbėjo A.Keizikas.
Be geoterminės sistemos, „Chameleonas“ būtų šildomas saulės kolektoriais bei židiniu.
Išmaniojo namo principai
Anot architekto, su šilumogrąžos įrenginiu sujungta vėdinimo sistema yra elementari ir būtina kiekvienam būstui, atitinkančiam A energinio efektyvumo klasę.
„Šiame projekte vėdinimo sistema sujungta du išmaniojo namo sistema: kai įmontuotas valdiklis regi, kad viduje per didelis garų kiekis, tuomet automatiškai atidaromas langas ir prasideda natūralus ventiliavimas“, – kalbėjo A.Keizikas.
Pasak architekto, ne visada būtina naudoti įmantrias sistemas – kartais pasitelkus paprastus gamtos dėsnius energijos galima sutaupyti.
Energiškai efektyviuose būstuose įdiegtos išmanios sistemos, naudodamos tokias naujoves kaip „Google Nest“, gali pačios stebėti, ką veikia namo gyventojai, ir prisitaikyti prie jų.
„Pavyzdžiui, jei protingas namas pastebi, kad einate miegoti tam tikru laiku, jis pats nakčiai sureguliuoja šildymo sistemą“, – pasakojo A.Keizikas.
Kiek tai kainuoja?
Konkurso dalyviai, projektavę būstus Zarasuose esančiame sklype, turėjo sukurti tokius, kurių vertė neviršytų 600 tūkst. litų.
Tačiau A.Keizikas patarė atsižvelgti ne tik į tai.
„Visiems svarstantiems apie tokius namus svarbu pirma suskaičiuoti, kiek pastatas sunaudos energijos per visą savo gyvavimo laikotarpį, ir suprasti, kad tie skaičiai gali gerokai viršyti būsto pastatymo kainą“, – kalbėjo architektas.
„Chameleono“ kūrėjai atliko tyrimą ir sumodeliavo pastatą, kuris būtų apšiltintas izoliaciniu sluoksniu ne iš ekologiškų medžiagų. Tyrimas parodė, kad būstas per 6–7 metus sutaupys tiek energijos, kiek reikėtų šioms medžiagoms pagaminti.
„Skaičiuodami būsto kainą turėtume atkreipti dėmesį, kad į ją įeina pats statinys ir būsimų dešimties metų šildymo sąskaitos.
Energiškai efektyvų būstą jau reikėtų laikyti investicija į ateitį“, – teigė A.Keizikas.
