Bendradarbiaujant su Vokietijos federaline aplinkos ministerija šiais metais planuojama pradėti tokius pirmuosius renovacijos projektus trijose Lietuvos savivaldybėse: Šiauliuose, Utenoje ir Birštone. Patirtimi ir parama dalinsis Vokietijos ekspertai
Galvojant apie energetinio efektyvumo didinimą ir didesniu mastu, privalu žengti tolesniu progreso keliu. Demonstraciniai kvartalinės renovacijos projektai ir vokiečių teikiama organizacinė, techninė bei finansinė parama – tai reikšmingas iki šiol pasiekto renovacijos progreso Lietuvoje įvertinimas. Per pirmąjį renovacijos etapą įgyta patirtis jau leidžia kalbėti apie mūsų šalies galimybes ir pasirengimą įgyvendinti didesnio masto projektus.
Kvartalinės renovacija itin svarbi šalies energetinio efektyvumo didinimui bei žmonių gyvenimo kokybės gerinimui. Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, kvartalinė renovacija apima ne tik grupės namų atnaujinimą, bet ir viešąsias erdves, apšvietimą, aikštelių sutvarkymą, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimą, zonų vaikams sukūrimą, požemines komunikacijas. Renovuoti kvartalą ar namų grupę yra kur kas efektyviau nei pavienius namus, tai parodė jau esami pavyzdžiai Vokietijoje. „Šias programas kuriame kartu su vokiečiais. Nuo 2011 metų Vokietijoje tokie projektai sėkmingai įgyvendinami kaip nacionalinė programa. Tuo tarpu mes Lietuvoje siekiame sukurti pradinę platformą, ant kurios būtų vystoma tolimesnė šalies kvartalinė renovacija, todėl pradedame nuo demonstracinių projektų trijose skirtingose šalies savivaldybėse,“ – teigė V. Serbenta. Svarbu pažymėti, kad demonstracinių projektų rengimo metu, bendradarbiaujant su Vokietijos ekspertais, bus suformuoti esminiai kvartalinės renovacijos įgyvendinimo principai, parengtos organizacinės priemonės, sukurta teisinė bazė ir instrumentai tokio tipo projekto įgyvendinimui bei paruošti finansiniai mechanizmai.
Demonstracinių projektų Lietuvoje įgyvendinimui Vokietijos Federalinė aplinkos ministerija yra pasirengusi skirti ne tik techninę ir organizacinę, bet ir finansinę paramą. „Vokietijos patirtis yra labai vertinga – ekspertai mums teiks metodinę, techninę, materialią pagalbą rengiant programas, kad nedarytume tokių pačių klaidų, kurios pasitaikė Vokietijoje. Lietuvoje mes neturime patirties rengiant kvartalinės renovacijos programas, todėl demonstracinių projektų pavyzdžiai vėliau galės būti naudojami ir kitose savivaldybėse.
Norime sukurti priemones ateičiai ir Lietuvoje pereiti prie platesnio masto modernizacijos programų, apimant atskiras pastatų grupes, kvartalus ar net mažesnius miestus bei miestelius. Atitinkamai apjungiant priemones ir lėšas galėtume pasiekti ženkliai geresnių rezultatų, susijusių su energetinio efektyvumo didinimu,“ – pasakojo V. Serbenta.
Savivaldos iniciatyvumas atveria galimybes
Pastaraisiais metais savivalda padarė didelį progresą renovacijos srityje – daugiau nei 30 šalies savivaldybių daugiabučiai atnaujinami išskirtinai tik savivaldybių iniciatyva. Didžioji dalis šalies savivaldybių yra parengusios energinio efektyvumo didinimo programas, pagal kurias šiuo metu atnaujinami neefektyviausiai energiją vartojantys daugiabučiai. Iš šiuo metu Lietuvoje atnaujinamų daugiau kaip 700 daugiabučių, beveik 80 proc. projektų įgyvendinami būtent per savivaldybių programas.
Vis tik, kol programos neapima kvartalų, pastatų grupių ar viešųjų pastatų, taip pat nevertinamos įtakos šilumos gamybai ir galimas poveikis jai sumažėjus energijos suvartojimui, sunku tikėtis ženklesnio energinio efektyvumo miesto bei valstybės mastu.
„Šiuo metu mes turime parengę sėkmingai įgyvendinamą daugiabučių namų atnaujinimo programą, taip pat yra parengtas viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektas. Sujungus šias dvi programas bei įtraukiant kitas priemones, tokias kaip šilumos gamybą, tiekimą bei gatvių apšvietimą, reikėtų tik dar vienos jungties – ja galėtų tapti kvartalinės renovacijos programa.
Tikimės Lietuvoje pradėti rengti kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą, remiantis ta patirtimi, kurią įgysime įgyvendindami pasirinktų trijų savivaldybių atskiras kvartalų programas,“ – ateities vizijomis pasidalino V. Serbenta.
