O gyventi jie norėtų į upes atsigręžusiame mieste, kuriame prie Vilnios jie pailsėtų smagiau nei močiučių Palangoje. Paplūdimių terasos, virš upės pakabinti hamakai, cilindro formos keltuvai, daubos iškyloms ir kinas patiltėje – tokias upės ateities vizijas nubraižė jaunieji sostinės architektai kartu su „Užupio respublikos“ bendruomene.
Architektų sąjungos namuose buvo pristatytas Lietuvos architektų sąjungos menų inkubatoriaus ir Užupio menų inkubatoriaus projektas „Dvi srovės“. Jį kūrėjai dar vadina „Mano Vilnelė“.
„Užupio respublikos“ konstitucijoje parašyta, kad žmogus turi teisę būti prie Vilnios. Teisę turi. Bet ar yra galimybė? Upės krantinės daugelyje vietų apaugusios krūmokšniais, neprieinamos. O šis projektas kaip tik ir atskleidžia, kokias galimybes slepia paupys“, – kalbėjo veikli Užupio bendruomenės menininkė Solveiga Gutautė.
Architektų projektuose jokių krūmokšnių prie Vilnios nėra. Pakrantėse siūloma įrengti laiptuotas terasas, tarsi medinius paplūdimius.
Vilnios pakrantėje siūloma pastatyti kino salę, o virš upės pakabinti hamakus. Arba pakrantėje įkurdinti interaktyvias sūpynes, vaikų žaidimų aikštelę, darbo zoną ir vietą iškyloms.
Jeigu šis projektas virs tikrove, vieta užkandžiauti numatyta savita, įdomi: tai tarsi medinės sėdimos duobės.
Projektą jaunuoliai braižė atsižvelgdami į vilniečių pageidavimus, žiūrėdami, ko miestelėnai, būdami prie upės, labiausiai pasigenda.
Paaiškėjo, kad prie Vilnios vilniečiams norisi ir poilsio, ir pramogų, ir kavos (bei ne tik) atsigerti, ir sportuoti, ir snūduriuoti, pasižiūrėti meno kūrinių, maudytis.
„Todėl mes ir numatėme dvi sritis: ramesnio poilsio zoną nuo buvusios „Skaiteks“ gamyklos iki Užupio tilto ir aktyvesnę, skirtą sportui, darbui – nuo tilto iki Bernardinų sodo“, – aiškino viena projekto autorių Eglė.
„Labai daug kalbama apie būtinybę atgręžti miestą į upę, bet nieko nedaroma. O štai jaunimas padarė, bent jau sukūrė viziją“, – sakė projekto vadovas architektas Tadas Balčiūnas.
Projektas buvo parengtas Lietuvos kultūros tarybos skirtomis lėšomis. Rėmėjas – ir Vilniaus miesto savivaldybė.
T.Balčiūno nuomone, įgyvendinti projektą būtų galima pasitelkus ES struktūrinių fondų lėšas.
