Ir nors beveik pusę Kinijos bendrojo vidaus produkto sudaro gamyba, o paslaugų sektorius generuoja apie 40 proc. BVP, kai tuo metu JAV ir Europoje – apie 70 proc., Kinija ima pirkti vakarietiškus produktus.
Kadangi urbanizacija Kinijoje dar nesibaigusi, logiška būtų laukti didesnio vartojimo, nes miestuose gyvenantys žmonės daugiau uždirba. Neišvengiamai daugiau bus parduodama automobilių. „DNB markets“ analitikas Ole Andre Kjennerudas skaičiuoja, kad jei kaimo vietovėse automobilius turi 5 proc. gyventojų, tai vidutinėje klasėje – jau 20 proc.
Auga ir paslaugų sektorius: 20-30 proc. daugėja žmonių, besinaudojančių sveikatos sektoriaus paslaugomis, labai didelis potencialas turizmui – ypač oro turizmui – plėtoti.
„Kinija nebėra ta pati šalis, kuri buvo prieš 20 metų. Negalime tikėtis, kad daugės prekių su įrašu „Made in China“. Ateityje bus daugiau prekių, pagamintų Bangladeše nei Kinijoje“, - sako „DNB markets“ analitikas O.A.Kjennerudas.
Jis skaičiuoja, kad apie 90 proc. skrudintuvų, nupirktų Norvegijoje, pagaminta Kinijoje, 80 proc. dekoracijų Kalėdoms – taip pat pagaminta Kinijoje. „Sudėtinga rinkos dalį didinti dar labiau“, - teigia „DNB markets“ analitikas.
40 proc. būstų nupirko spekuliantai
Tikintis, kad į miestus atsikels gyventi dar apie 5 mln. namų ūkių, intensyviai vyko statybos. Tačiau jos vyko ne tik Šanchajuje ar Pekine, bet ir mažesniuose miestuose, mat būta lūkesčių, jog dėl pigios žemės atsiras norinčiųjų čia apsistoti. Vis dėlto taip neįvyko.
Prognozuoti, į kurią pusę pakryps nekilnojamojo turto (NT) sektorius Kinijoje, darosi keblu.
„Rugsėjį Šanchajuje kalbantis su NT brokeriais jie labai palankiai atsiliepė apie rinką. Sutinku, kad Šanchajuje ir Pekine yra daug galimybių, o kitur? Dar 2013-aisiais Pekine 40 proc. būstų pirkta spekuliaciniais tikslais, tiesiog tikintis, kad NT brangs. Šiemet šis skaičius bus sumažėjęs iki 20 proc. Tačiau jis vis dar labai didelis. Manome, kad tokia pati situacija yra ir daugelyje kitų miestų“, - kalba O.A.Kjennerudas.
Anot jo, 2010-aisiais būstų Kinijoje pastatyta daugiau nei būta paklausos. Be to, naujos statybos šioje šalyje – itin nekokybiškos, o kaina, kurios prašoma už tokį būstą, vidutiniškai 10 kartų, o kai kuriose vietovėse 20 kartų - viršija pajamas. Tai – viena priežasčių, dėl ko daug namų Kinijoje pastatyti, tačiau neparduoti.
