Specialistai sako, kad centrinė miesto gatvė bent artimiausiu metu nenušvis ryškesnėmis spalvomis – kaip Olandijoje. Atnaujinamų pastatų fasadams grąžinamos anksčiau buvusios spalvos. O jos tradiciškai nėra provokuojamos. Specialistai teigia, kad kauniečiai nėra drąsūs ir mėgsta santūrias gamtoje matomas spalvas.
Architektai mano, kad namų fasadus pagyvintų šiuolaikiškai papuoštos ir apšviestos vitrinos ir parduotuvių iškabos.
Svarbus akcentas – vitrinos
Dairantis į Laisvės alėjos pastatus akis labiausiai užkliūva už atnaujintų fasadų.
Daugelis jų gelsvi, balsvi, pilkšvi. Atidžiau įsižiūrėjus į apleistus namus, galima pamatyti, kad jie kažkada buvo ir įvairesnių spalvų.
Ar atsinaujinusi pėsčiųjų gatvė gali sušvisti neįprastomis spalvomis?
Laisvės alėjos atnaujinimo projekto autorius architektas Šarūnas Kiaunė atviras: pasiūlymų, kaip turi būti atnaujinti fasadai, jis neteikė.
„Kokie turi būti fasadai, numatyta kitose taisyklėse. Mano nuomone, svarbiausia, kad alėjoje dirbantys verslininkai pasirūpintų vitrinomis. Jos turi būti modernios, gerai apšviestos. Tada ir apleistos namų sienos mažiau kris į akis“, – sakė architektas. Š.Kiaunės patarimu kai kurie Kauno verslininkai jau naudojasi.
Vaizdą pagyvina reklamos
„Kadangi kavinės fasadas niūrokas, stengėmės sukurti tokią reklamą, kuri pastatą pagyvintų“, – sakė vienos užeigos direktorė Daiva Urbonavičienė.
Panašiai kalbėjo ir optikos darbuotojai.
„Mūsų pastatas nudažytas gelsvai ir nėra išskirtinis. Todėl pasisamdėme profesionalią dizainerę. Ji kiekvieną sezoną sukuria vis naują vitrinos apipavidalinimą. Vitrina, o ne pastato fasadas atkreipia praeivių dėmesį“, – sakė optikos direktorė Vilija Kazlauskaitė.
Ištyrė, kokios spalvos buvo
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius patikino, kad vertinguosius senus pagrindinės Kauno gatvės pastatus yra ištyrinėję Kultūros paveldo departamento specialistai. Jie ir išsiaiškino, kokiomis spalvomis būdavo apipavidalinami dauguma Laisvės alėjos pastatų. Tam nuo kai kurių sienų yra tekę nulupti po 3 – 4 sluoksnius įvairiais laikais užteptų dažų.
„Todėl jei pastatų fasadus rengiamasi atnaujinti, reikalaujame, kad būtų grąžinta pirminė jų spalva“, – sakė N.Valatkevičius.
Laikosi ankstesnių tradicijų
Jei pastatai naujesni, atnaujinant jų fasadus taip pat laikomasi taisyklės, kad nauja danga primintų senąją.
„Jei statant pastatą architektai parinko vieną ar kitą spalvą ir jiems tai leido Architektų taryba, turime laikytis tradicijų.
Pavyzdžiui, jei statinys buvo raudonų plytų, tinkuota jo dalis savo atspalviu jas ir turi priminti“, – sakė N.Valatkevičius.
Jei pastatas statytas sovietmečiu ir buvo nutinkuotas ar nudažytas pilkai, jį renovuojant taip pat atkuriama tokia spalva.
Drąsių sprendimų nėra buvę
Valdininkas sakė, kad per 20 darbo metų nėra sulaukęs pastatų savininkų prašymų Laisvės alėjos statinių fasadus dažyti kokia nors ypač ryškia spalva.
„Olandai, Beniliukso šalių gyventojai elgiasi drąsiau, jų namai dažomi ryškiomis spalvomis. Norvegai yra pamėgę įdomius raudonos, melsvos spalvų atspalvius. Pas mus nuo seno vyrauja pastelinės, neprovokuojamos spalvos. Tai lėmė potraukis gamtai, žemei“, – mano N.Valatkevičius.
Valdininkas teigė, kad jei ryškių spalvų mėgėjų ir atsirastų, vargu ar idėją jiems būtų leista įgyvendinti.
„Laužyti taisyklių, kurių laikytis reikalauja paveldosaugininkai, mano manymu, neverta. Priimtinos tradicijos ir jų tęstinumas“, – įsitikinęs specialistas.
Skiriasi stiliai
Asta Prikockienė
Architektė
„Kauno senamiestis yra spalvingesnis nei Laisvės alėja. Taip yra dėl to, kad jis formavosi nuo XIV amžiaus. Per ilgus metus vyravo įvairūs architektūros stiliai ir jiems būdingos spalvos.
Todėl Vilniaus gatvėje galima pamatyti ypač sodrių spalvų fasadų. Įspūdingi yra juodai balti, bordo, suodžių spalvos pastatai.
Laisvės alėja formavosi nuo XIX amžiaus vidurio. Tuo metu ir vėliau jau buvo madingi kiti, santūresni, architektūros stiliai bei jiems būdingos spalvos.“
