Paralelinius pasaulius Vilniuje galima išvysti toje vietoje, kur Kernavės gatvė atsiremia į Ozo gatvę. Vienoje pusėje – šiuolaikiškas prekybos centras, biurai ir nauji gyvenamieji namai. Kitoje pusėje, Kernavės gatvės gale, – sovietmetį menančių bjaurių metalinių garažų masyvas, gamybinių statinių liekanos.
Iki išsamaus vaizdo trūksta tik plakato su Lenino profiliu ir užrašu „Šlovė Komunistų partijai“.
Liūdniausia, kad ši vieta jau seniai galėjo tapti šiuolaikiškų gyvenamųjų namų, verslo biurų kvartalu. Tačiau žemės sklypus čia įsigijusioms statybų bendrovėms „Molesta“ ir „Merko statyba“ rankos surištos.
Tvarką daro Pinočetas
Ar galite patikėti, kad jau 7 metus teismus ir verslininkus į neviltį varo 82 metų buvęs milicininkas, garažų bendrijos pirmininkas Juozapas Adomaitis? Ir dar mosuodamas tokiu keistu dokumentu, kurį jis vadina „Žiemos rūmų mokslų generolo ataskaita Rusijos carui“? Protu nesuvokiama, bet taip yra.
J.Adomaitis, pravarde Pinočetas, – senas patyręs teisininkas, sovietų laikais buvęs Vilniaus Lenino rajono Vidaus reikalų skyriaus (maždaug atitinka dabartinius policijos komisariatus. – Red.) geležinė ranka, valdo geležinių garažų savininkų bendruomenę ir niekais verčia verslininkų planus Kernavės gatvėje vietoj metalinių baidyklių pastatyti dailius, šiuolaikiškus namus.
Didžiąją sklypo Kernavės gatvėje dalį dar 2007 metais įsigijo statybų bendrovė „Molesta“.
Jau seniai parengti detalieji planai statyti gyvenamuosius namus, bet iki šiol nepavyksta nukeldinti visų metalinių garažų, trukdančių statyboms.
„Visų instancijų teismus jau laimėjome. Kitaip ir negalėjo būti, juk garažai stovi svetimoje žemėje, jie iš esmės yra nelegalūs statiniai.
Tų garažų, kurie stovi ant mūsų įsigytos privačios žemės, savininkus per teismus vargais negalais pavyko išjudinti. Laikinieji statiniai jau palengva griaunami.
Bet dauguma garažų riogso valstybinėje žemėje ir kol jie nebus nugriauti, negalime privažiuoti iki savo sklypo, imtis statybų.
Bendrijos pirmininkas J.Adomaitis užsispyrė, savininkai irgi, o savivaldybė atsakė, kad negali padėti. Esame aklavietėje“, – skėstelėjo rankomis „Molestos“ direktorius Rimas Jakučionis.
Teismus vedžiojo už nosies
Į aklavietę pateko ir „Merko statyba“, nors jau prieš dvejus metus sulaukė galutinio teismo sprendimo, kad metaliniai garažai iš jų įsigyto sklypo būtų iškeldinti.
„Ir kas iš to? Taip, šie statiniai stovi nelegaliai, bet sklypo savininkas negali paprasčiausiai imti ir nugriauti savavališko statinio, jei jis šioje vietoje yra ilgiau nei 10 metų. Jeigu griausime, mus nubaus už savavaldžiavimą, net Statybų inspekcija negali paprastai nugriauti tokio statinio.
Galima nugriauti pasitelkus antstolius, tačiau tam reikia įteikti įspėjimą garažų savininkams.
O J.Adomaitis visaip išsisukinėja, mums bendrijos narių sąrašų neduoda“, – aiškino bendrovės „Merko statyba“ teisininkas Saulius Karčiauskas.
Garažininkų vadas J.Adomaitis pasirodė iš tiesų turintis parako – išmanydamas teisines, procedūrines subtilybes, jis sugeba jau beveik 7 metus vedžioti už nosies teismus.
Jis ilgai bylinėjosi bandydamas įrodyti, jog žemė savininko paveldėtojams buvo grąžinta neteisėtai.
Iš archyvų net atkapstė caro laikų dokumentą, „Žiemos rūmų mokslų generolo Vilniaus aprašą“, iš kurio esą galima spręsti, jog toje vietoje, kurioje nutiesta Kernavės gatvė, iki XVI a. ar ilgiau buvo Neries senvagė.
Šiuo geografiniu atradimu gudrusis pensininkas kurį laiką vilkino garažų bylą.
Trukdo tiesti kanalizaciją
Nors ir pralaimėjęs teismus, J.Adomaitis nesirengia sudėti ginklų.
„Parašiau net keturis kasacinius skundus teismui. Taip pat raštą prezidentei Daliai Grybauskaitei, dar parašysiu Žmogaus teisių teismui į Strasbūrą. Aš esu diplomuotas teisininkas, mane konsultuoja rimti teisės profesoriai. Nenuleisiu rankų, ne ant to pataikė ponai“, – didžiuodamasis „Sostinei“ sakė J.Adomaitis.
Jis pridūrė, jog garažų savininkai per daug investavo, kad lengvai atiduotų savo turtą, – garažų savininkų bendrija aptverta tvora, įrengtos vaizdo kameros, pasamdytas sargas.
Į garažų kvartalo infrastruktūrą bendrijos nariai sukišo per 60 tūkst. litų.
Tačiau Kernavės gatvės senbuviai anaiptol nesidžiaugia geležinių baidyklių kaimynyste.
„Nesuprantu, ko jie įsikibo tų garažų? – stebėjosi Kernavės gatvės gyventojas Petras Solodovnikovas, buvęs garažų savininkų Žirnių gatvėje, kur dabar stovi „Ikea“ prekybos centras, pirmininkas. – Mašinų ten seniai niekas nestato, visokį šlamštą sukrovę laiko, į šiukšlyną išvežti tingi.“
P.Solodovnikovas piktinosi, kad kol riogso garažai, Kernavės gatvėje neįmanoma nutiesti miesto kanalizacijos trasų.
„Vargas tiems, kurie stato čia naujus namus. Kanalizacijos nėra, o šikduobių kasti nebeleidžiama. Jei netrukdytų garažai, užvirtų naujos statybos, sutvarkytų gal mūsų gatvę ES lėšomis“, – svarstė vilnietis.
Savivaldybė nėra sudariusi sutarčių
Raimonda Rudukienė
Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja
„Metaliniai garažai buvo pastatyti sovietmečiu kaip laikini statiniai. Sutartys buvo pratęsiamos 3 metams.
Vilniaus miesto savivaldybė su garažų savininkų bendrijomis nėra sudariusi jokių panaudos sutarčių.
Savivaldybės neturi savo žemės, ją valdo valstybė. Todėl valstybinės paskirties žemėje savivaldybė negali nei leisti statyti garažų, nei juos nukeldinti.
Jeigu iškyla ginčų dėl garažų, stovinčių ant valstybinės ar grąžintinos žemės, – tai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rūpestis.
Ir, žinoma, galutinis yra teismo žodis. Spręsti konfliktų dėl metalinių garažų savivaldybė neturi jokių teisinių galių.
Tačiau tenka pripažinti, jog metaliniai garažai miesto veido tikrai nepuošia.“
Drama Lazdynėliuose jau baigėsi
„Sostinė“ jau rašė apie panašių 7 metus po teismus valkiojamą Lazdynėliuose žemę atgavusių savininkų ir garažų savininkų bendrijos vadovų ginčą.
Byla pasiekė net Aukščiausiąjį teismą ir jis pagaliau paskelbė neginčijamą sprendimą: žemė priklauso jos savininkams, metaliniai garažai Lazdynėliuose turi būti nukelti.
Paaiškėjo, jog bendrijos vadovai slėpė nuo garažų savininkų teismo sprendimą, rinko metinį mokestį (apie 140 Lt ) ir tik maždaug prieš mėnesį tai sužinoję Lazdynų gyventojai suskubo išsinešti šlamštą ir nugriauti savo metalines būdeles.
Šiuo metu garažai čia jau nugriauti, atgavę žemę savininkai ketina ją parduoti nekilnojamojo turto plėtotojams. Tad netolimoje ateityje Lazdynų pakraštyje turėtų pradėti kilti nauji gyvenamųjų namų kvartalai, prekybos centrai ir biurai.
Nugriauti savo geležinį turtą teks ir didžiuliame plote Karoliniškių rajone karaliaujantiems garažininkams. Vilniaus savivaldybė jau parengė detaliuosius planus, per tūkstančio garažų užgriozdinta žemė bus grąžinama savininkams ar jų palikuoniams.
Kadangi metaliniai garažai yra turtas, kurio teisine prasme nėra, metalinis garažas yra laikino tipo statinys, todėl neturi unikalaus numerio, negali būti įteisintas ir įtrauktas į Registrų centrą. Joks atlygis juos nugriovusiems savininkams nepriklauso.
Didžiausia nauda, kokią galima išsunkti iš tokio statinio, – atiduoti į metalo laužą ir gauti apie 500 litų.
