Beveik prieš 10 metų į Kauną atvykęs žymus ukrainiečių solistas ir aktorius Andrejus Besčastnas grožėjosi mūsų žaisliniu europietišku miestu, kol patyrė šoką vaikščiodamas senamiesčiu. M.Daukšos gatvėje tiesiai jam po nosimi nuo balkono nukrito tinko gabalai.
Miesto svečias susidūrė tik su teorine grėsme būti sužalotam, o 57 metų kaunietė Zinaida Strielčikienė naujamiestyje, visai šalia Laisvės alėjos, pateko į tikrą rizikos zoną. Moteris paslydusi griuvo ant nuo avarinio balkono nubyrėjusio tinko gabalų.
Todėl praėjusių metų Kalėdas kaunietė prisimena nenoriai, nes jas praleido ligoninės palatoje, gydydamasi atvirą dilbio lūžį.
Ar išvengsime panašių nelaimių ir šioms didžiosioms žiemos šventėms artėjant?
Turtas – visų ir niekieno
Kauno centre daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės „Kauno centro būstas“ direktorė Jurgita Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė apgailestaudama kraipo galvą. Ji atkreipė dėmesį, jog Centro seniūnijoje 48 namuose yra apie 300 avarinės būklės balkonų. Juose matyti atvira laikančioji armatūra, aptrupėjęs tinkas, daliai balkonų trūksta apsauginių tvorelių. Specialistai sako, kad šie balkonai gali bet kada nukristi.
„Padėtis iš tiesų tragiška. Jau ne vienus metus raginame gyventojus pritarti remonto darbams, tačiau daugelis į tai tik numoja ranka. Baisu ir pagalvoti, kokie gali būti padariniai, jei kuris nors iš šių balkonų nukris. Negaudami gyventojų sutikimo tvarkyti bendrąsias namo konstrukcijas, prasčiausios būklės balkonus aptraukiame tinklu. Tačiau ši priemonė nuo griūties neapsaugo – ji gelbsti tik nuo krintančių atskirų luitų“, – sakė J.Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Steponas Vaičikauskas pripažino, jog trupantys balkonai ir skylančios sienos senamiestyje ir naujamiestyje yra didelis galvos skausmas, nuo kurio savivaldybė vaistų neturi. Vaizdingai tariant, jie savivaldos lygiu būtų neveiksmingi, nes „balkonų bomba“ yra sprogimas, užprogramuotas nacionalinių įstatymų lygiu.
„Pagal Civilinį kodeksą balkonas yra bendra namo nuosavybė, to namo gyventojai yra balkonų bendraturčiai, lygiomis dalimis atsakingi už jų remontą. Bet dalis butų savininkų neprieina prie balkonų, nesinaudoja jais, todėl prisidėti prie remonto atsisako. Susidaro teisinė aklavietė, išeitį rasti iš tiesų nelengva“, – pripažino S.Vaičikauskas.
Prakiuro stogai, eižėja sienos
Avarinės būklės balkonai ne vienintelė Kauno centro pastatų bėda. Antro pagal dydį šalies miesto centro 79 namų stogai praleidžia vandenį, todėl nuolat užliejamos patalpos. 36 pastatų fasadai stipriai aptrupėję, matyti atviri plytų plyšiai.
Specialistų teigimu, Kauno centre yra apie 10 avarinės būklės namų, kurie vieną dieną gali paprasčiausiai sugriūti. Mat šiuose namuose perdangos turi avarinės būklės požymių.
„Kauno centro būstas“ jau daug metų ragina gyventojus tvarkyti savo namus, tačiau beveik visi pasiūlymai atsimuša kaip į sieną. Apie tai byloja ir susirinkimų, balsavimų, atliktų darbų statistika.
„Per 5 metus dėl remonto darbų organizavome 465 gyventojų susirinkimus, 1120 balsavimų raštu. Tačiau tik 27 susirinkimai ir balsavimai dėl namų stogų, balkonų, fasadų remonto darbų laikomi įvykusiais. Gyventojų abejingumas lėmė, kad per 5 metus suremontavome tik 18 stogų, keturių namų fasadus, dviejų namų balkonus. Tai – tik lašas jūroje“, - pabrėžė J.Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė.
Paveldosauga – ne stabdys?
Pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai nenori rūpintis savo turtu, – abejingumas. Kita priežastis – didelė darbų kaina, nes Kauno centre esantys namai patenka į Kultūros vertybių paveldo zoną. Tvarkant tokius namus privalu išlaikyti pastato autentiškumą, naudoti atitinkamas medžiagas.
Be to, remonto darbus gali atlikti tik Kultūros vertybių paveldo zonoje dirbti galinčios atestuotos įmonės.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė tikino, jog įsitikinimas, kad paveldosaugininkai yra pagrindinė kliūtis, apsunkinanti skubaus remonto darbus miesto centre, yra klaidingas.
„Jeigu balkonai, nors ir paveldinę vertę turinčių namų, griūva, byra tinkas, mes tikrai nevilkinsime laiko. Prašymą balkonui, juolab stogui rekonstruoti parašyti reikia, tačiau mes stengiamės kuo greičiau reaguoti, kai reikia skubiai gelbėti avarinės būklės pastatą“, – tvirtino A.Naureckaitė.
Siūlo išeitį iš keblios padėties
„Suprantame, kad gyventojams sunku vienu sykiu sumokėti už šiuos darbus, todėl visada siūlome galimybę išsimokėti per tam tikrą laikotarpį“, – kalbėdama apie Kauno centre griūvančių namų gelbėjimo planus pridūrė „Kauno centro būsto“ direktorė J.Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas S.Vaičikauskas taip pat mano, jog tik gyventojams ir savivaldybei bendradarbiaujant su namų administratoriais galima rasti išeitį iš keblios padėties: išgelbėti praeivius nuo balkonų tinko „bombų“, nepalikti avarinės būklės namų savininkų be pastogės ir drauge vienu smūgiu neišsunkti jų kišenės išlaidomis brangiam balkono, stogo remontui.
„Gyventojai gali rinktis, kokios daugiabučio valdymo formos jie nori: steigti bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį ar samdyti administratorius. Bet pirmais dviem atvejais išsimokėtinai remontuoti avarinės būklės namų gyventojai negalėtų. Savivaldybė taip pat nepajėgi atlikti tokio remonto. Administratorių siūlomas griūvančių centro namų gelbėjimo būdas – remontuoti juos išsimokėtinai – vertas dėmesio“, – mano S.Vaičikauskas.
Neatlaiko transporto srautų
Saulius Gegieckas
Bendrovės „Kelprojektas“ Tyrinėjimų skyriaus vadovas
„Kauno centras, senamiestis ir naujamiestis buvo pastatyti ant povandeninių upelių, vagų ir vagelių. Kai miestas kūrėsi, nebuvo automobilių. Todėl daugelio namų pamatai nebuvo stori, sutvirtinti.
Bet viena, kai gatvėmis riedėjo karietos, ir visai kita padėtis susidarė, kai plūstelėjo automobilių, sunkvežimių srautai. Pamatai silpni, sienos pradėjo eižėti, taip atsirado bėdos ir dėl stogų, balkonų.
Nei gyventojai, nei viena savivaldybė namų išgelbėti nepajėgs. Reikalinga nacionalinė programa, gal ir ES lėšas pritraukti būtų galima.
Jau XX amžiaus viduryje namai nacionaliniu mastu buvo sutvirtinti Vakarų Europos miestuose.
Mano žiniomis, ši problema išspręsta Rygoje, Vilniuje. Laikas susigriebti ir Kaunui.“
