2008 metų nekilnojamojo turto krizė buvo skaudi pamoka tiek pirkėjams, tiek verslui. Kai kurie tuo metu įsigiję butus gyventojai smarkiai nukentėjo, kai bankrutavus butus stačiusiai bendrovei prarado ir būstus, ir pinigus, ir laiką, kartais – net ir sveikatą. Ar pasimokėme iš praeities klaidų? Ar jau gebame pasirinkti tokį nekilnojamojo turto plėtotoją, iš kurio nupirktas būstas taptų viso gyvenimo investicija?
NT vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ atlikta apklausa atskleidė, kad klientų dalis, kurios būsto pasirinkimą lemia vystytojo žinomumas, išaugo nuo 5 proc. buvusių prieš krizę iki 26 proc. šiemet.
„Šiuo metu situacija gerokai pasikeitusi. Kaina ir vieta nebėra vieninteliai svarbūs faktoriai renkantis naują būstą. Šiuo metu NT rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama įmonės užsitarnautai reputacijai, vardui ir patirčiai. Tai tiesiogiai sąlygoja pirkėjų pasitikėjimą viena ar kita bendrove. Galima pagrįstai teigti, kad gyventojai tapo atsargesni ir atsakingiau renkasi naują būstą“, – sakė bendrovės rinkodaros vadovė Akvilė Liaudanskienė.
Vien trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje penki didžiausi NT plėtotojaii, įgyvendinę ne po vieną projektą ir rinkoje veikiantys seniausiai, pardavė net 60 proc. visų naujų butų, tuo tarpu likusios 45 įmonės pasidalino 40 proc.
Pirmiausia pasidomėkite projektą plėtojančia NT bendrove. Pasak teisininkės Rasos Vaičekauskytės, informacijos apie įmonės įstatinį kapitalą, licencijas ir metinę finansinę atskaitomybę galima gauti Registrų centre. Teismų informacinės sistemos LITEKO bazėje galima sužinoti apie bendrovei iškeltas bylas dėl broko ir paslėptų defektų. Svarbu pasidomėti, ar įmonė dirba pagal ISO kokybės standartus.
Pasirinkti tinkamą nekilnojamojo turto plėtotoją ėra taip jau paprasta. Pasak Baltijos regione didžiausios nekilnojamojo turto paslaugų teikėjos bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, per šiuos ir ateinančius metus daugiabučių namų projektus Vilniuje įgyvendino arba plėtoja 50 skirtingų įmonių. Net 19 projektų yra pirmieji juos vykdantiems naujokams. „Sunku įvertinti, ar įmonė, įgyvendinusi vienintelį projektą, toliau tęsia ar planuoja tęsti gyvenamosios paskirties projektų plėtrą“, – situaciją komentuoja S. Vagonis. Nepamirškite, kad patikimas statytojas prisiima atsakomybę. Patikimas NT plėtotojas preliminariose buto pirkimo-pardavimo sutartyse paprastai apibrėžia terminą, kuomet pradės ir užbaigs statybas, bei prisiima atsakomybę, kad pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti. Už šių sutarties sąlygų pažeidimą NT plėtotojas prisiima sankcijas.
„Vertindami būstą, kurio kaina sąlyginai žemesnė nei rinkos, gyventojai turėtų iškart įvertinti įmonės pajėgumą sėkmingai įgyvendinti ir pabaigti projektą bei žinoti, kuo rizikuoja. Tačiau realybėje, deja, būna atvirkščiai, kai žema kaina apakina ir visai nekreipiama dėmesio nei į pastato kokybę, nei į statytojo patikimumą, nei į kitas galimas grėsmes. Apie patikimus ir nepatikimus NT plėtotojus rašoma žiniasklaidoje, internete, kalbama įvairiuose socialiniuose forumuose. Patikimu informacijos šaltiniu taip pat gali būti NT brokeriai ir žmonės, kurie jau yra įsigiję ir gyvena konkrečios NT bendrovės pastatytame name”, – pataria R. Vaičekauskytė.
Būtinai atkreipkite dėmesį į plėtotojo bei rangovo patirtį užtikrinant pastatų kokybę bei pasitaikančių defektų taisymą. Ne visos NT bendrovės adekvačiai reaguoja į skundus ir geranoriškai šalina trūkumus.
„Šiuo metu teismuose bylinėjamasi dėl broko, defektų ištaisymo arba tada, kai defektus pats pirkėjas susitvarko savo lėšomis ir bando šias išlaidas prisiteisti iš NT plėtotojo. Dažniausiai pirkėjai kreipiasi tik netekę kantrybės. NT plėtototjas juos siunčia pas rangovą, šis – pas subrangovą, po to bandoma teisybės ieškoti Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, vėliau kreipiamasi į Statybos inspekciją. Į teismą pirkėjas kreipiasi ir tais atvejais, kai NT plėtotojas arba rangovas išsisukinėja ir ištaisyti defektus žada vis rytoj arba, dar blogiau – visiškai ignoruoja pirkėją, atsisakydamas bendradarbiauti“, – pasakojo teisinių paslaugų kontoros „Teisės tarnai“ baudžiamosios ir verslo teisės skyriaus atstovė R. Vaičekauskytė.
Apie rangovus, vengiančius šalinti garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius statybos defektus, pasidomėkite Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Anot Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės V. Aliukonienės, dėl rangovų, vengiančių šalinti garantiniu laikotarpiu išaiškėjusius statybos defektus, inspekcija Statybos produkcijos sertifikavimo centrui (SPSC) 2013 metais teikė 12 pasiūlymų įvertinti veiklą, šiais metais – 5 (dėl Vilniuje vykdytos veiklos – atitinkamai 7 ir 2). Rangovų įmonių, kurių atestatų galiojimas sustabdytas ar panaikintas, sąrašas skelbiamas SPSC interneto svetainėje. Inspekcija daug pažeidimų darančius rangovų sąrašus ateinančiais metais jau gaus iš įdiegtos Rizikos valdymo informacinės sistemos. „Rizikingus rangovus ar techninius prižiūrėtojus atrinks informacinė sistema, įvertinusi statomų statinių rizikingumą ir statybos dalyvių pažeidimų istoriją. Kuo rizikingesnis statybos dalyvis ar statinys, tuo daugiau inspekcijos patikrinimų jis sulauks”, – teigė V. Aliukonienė.
Anot inspekcijos atstovės V. Aliukonienės, teisės aktai inspekcijos dalyvavimą sprendžiant problemas garantiniu laikotarpiu numato tik tuo atveju, kai rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu. Tada NT plėtotojas apie tai raštu informuoja inspekciją, kuri statinių projektuotojų, statybos rangovų ir statinių projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisijai teikia medžiagą bei pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir / ar dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.
