Brangių namų naujakurius šiurpina kaimynystė su ligonine

Besiplečiančių Santariškių gyventojai, išgirdę apie planus jų pašonėje išplėsti ligoninę ir į ją sukelti visus sergančiuosius tuberkulioze, neslepia pasipiktinimo.

Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje Santariškėse, kur gydomi plaučių ligomis ir įvairiomis tuberkuliozės formomis sergantys ligoniai, įrengta 100 lovų.<br>V.Balkūno nuotr.
Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje Santariškėse, kur gydomi plaučių ligomis ir įvairiomis tuberkuliozės formomis sergantys ligoniai, įrengta 100 lovų.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Dumalakas („Lietuvos rytas“)

Dec 9, 2014, 10:36 AM, atnaujinta Jan 19, 2018, 3:20 PM

Jau dabar naujakuriai baiminasi užsukti į parduotuvę, kurioje apsiperka Santariškių tuberkuliozės stacionaro pacientai. Bene vieninteliai jų pirkiniai – alaus ir pigaus vyno bambaliai, kuriuos jie ištuština miške prie ligoninės tvoros.

Santariškėse jau dabar pasakojamos kraupios istorijos apie tuberkulioze susirgusią pardavėją, apie pavojinga liga užsikrėtusį mažylį. Kiek jose tiesos, sunku pasakyti, juk tuberkuliozė vadinama asocialių žmonių liga. Ja susirgęs žmogus apie tai nenori pasakoti.

Į mišką veda platus takas

Santariškėse nuo tuberkuliozės stacionaro iki prekybos centro kitoje gatvės pusėje pramintas takas. Ypač jis išryškėja iškritus pirmam sniegui.

Kitas takas iš prekybos centro veda į mišką. Tai – kasdieniai tuberkuliozės ligoninės pacientų maršrutai.

Mišku toli eiti nereikia. Kasdienę ligonių susibūrimo vietą išduoda ištryptas sniegas ir didžiulis kalnas bambalių nuo stipraus alaus. Šalia voliojasi dar keliasdešimt plastikinių butelių nuo pigaus vyno.

Tuberkulioze dažnai užsikrečia sergantys alkoholizmu asmenys.

Trečiadienį „Lietuvos  ryto“ žurnalistai stebėjo aplinkiniams siaubą keliančios ligoninės pacientų kasdienybę. Trys vyrai stovi miške ir kažką gyvai aptarinėdami iš butelio maukia alų. Pamatę pašalinius, visi jie ant galvų užsimaukšlina striukes.

„Ne ligoniai mes, statybininkai. Šiandien mums poilsio diena. Jokių ligonių nepažįstame“, – mėgino teisintis alaus gėrėjai. Jie nesugebėjo atsakyti, ko reikėjo trenktis į Santariškes, jeigu jiems ne darbo diena.

Santariškėse iškilę anaiptol neskurstančių vilniečių namai, tad buvo keista stebėti pro prekybos centro duris įžengiančius vargingiau apsirengusius asmenis. Išėję iš parduotuvės visi jie sukdavo į mišką.

Rytais neskuba eiti iš namų

„Stengiuosi į lauką neiti tuo metu, kai atidaro parduotuvę, nes tada didžiausia tikimybė sutikti tuberkuliozės ligoninės pacientų. Nusikosės į tavo pusę, nusispjaus, ir tu jau ligos turėtojas“, – pasakojo Santariškėse gyvenanti Asta Megrelidzė.

Jai baisu ne tik prasilenkti su alaus ir vyno skubančiais ligoniais. Jai taip pat šlykštu stebėti, kaip jie spjaudosi, klausytis triaukščių keiksmažodžių.

A.Megrelidzė pasidžiaugė, kad pacientai parduotuvėje užsuka tik į vieną skyrių – alkoholio: „Galėtų prie ligoninės kioską pastatyti, ir problema dingtų.“

Jaunoms šeimoms neramu

Kitos Santariškių gyventojos Jūratės nuomone, ligoninės ir gyvenamojo rajono kaimynystės problemą turėtų spręsti Vyriausybė.

Juk tokia pavojinga liga sergantys asmenys, kurie gali nevaržomi vaikščioti, kur nori, – grėsmė aplinkiniams gyventojams.

„Aplink gyvena daug jaunų šeimų, auginančių vaikus.

Neduok Dieve, jeigu jie susirgs pavojinga liga“, – nuogąstavo moteris.

Į lauką negali neišleisti

Santariškių tuberkuliozės stacionaro Suaugusiųjų tuberkuliozės skyriaus vedėja Asta Kaminskienė daugybę kartų girdėjo kaimynų nusiskundimus.

„Jie milijoną skundų prirašė. Brangiausių namų prisistatė, tad jiems, suprantama, negarbė, kad pašonėje tokia ligoninė,“ – sakė A.Kaminskienė.

Medikė tikino, kad neišleisti pacientų į lauką negali – tai būtų žmogaus teisių pažeidimas.

„Žmonės po 2–4 mėnesius guli mūsų ligoninėje, jiems reikalingas deguonis. Kaip mes jiems uždrausime išeiti į kiemą?“ – klausė A.Kaminskienė.

Ji ramino, kad tuberkuliozė – tai ne maras, be to, sunkūs ligoniai neišeina į kiemą, guli palatose.

Per kiemą ėjo su kaukėmis

Santariškių tuberkuliozės stacionare, kuriame gydomi plaučių ligomis ir įvairiomis tuberkuliozės formomis sergantys ligoniai, – 100 lovų. Kiek pacientų kas rytą pakyla iš jų ir skuba į parduotuvę alkoholio, niekas nesuskaičiuos.

Į priekaištus, kad pacientai girtuokliauja miške šalia tuberkuliozės stacionaro, A.Kaminskienė atsakė klausimu: „O ko tie gyventojai mūsų ligoninės kieme šunis vedžioja?“

Kai tuberkuliozės stacionare buvo dažomos sienos, darbininkams buvo išdalyti respiratoriai. Jie turėjo apsaugoti ne nuo aitraus dažų kvapo, o nuo tuberkuliozės mikrobų.

Darbininkai taip bijojo užsikrėsti, kad respiratorius ant veidų užsimaukšlindavo net nepriartėję prie pastato, dar sėdėdami mikroautobuse.

Su kaukėmis jie žingsniuodavo per kiemą, kol pasiekdavo darbo vietą.

Baiminosi net ugniagesiai

Su panašiomis problemomis susiduria ir Antakalnio gyventojai, kurių namai yra šalia Suaugusiųjų tuberkuliozės ambulatorinio skyriaus pastato. Ši gydymo įstaiga – vos 150 metrų nuo judrios Antakalnio gatvės, prie mokyklos, vaikų žaidimų aikštelės.

Kaip ir Santariškėse, Antakalnio skyriaus kiemo vartai atlapi. Dažnai ne tik tuberkulioze, bet ir alkoholizmu sergantys ligoniai vakarais net per langus iššliaužia iki artimiausios alkoholio parduotuvės.

Tačiau Antakalnio skyriaus vedėja Irena Demšienė tvirtino, kad pirmame aukšte įrengti grotų negalima – tai draudžia priešgaisrinės saugos specialistai.

Nors vartai nakčiai uždaromi, apsaugos nėra.

I.Demšienė sutiko, kad tuberkulioze sergantys ligoniai turėtų būti uždaryti. Taip yra kitose šalyse.

Kai prieš keletą metų Antakalnio skyriuje buvo kilęs nedidelis gaisras, į pastatą baiminosi įžengti net ugniagesiai.

Praktikos šiame skyriuje kratosi ir studentai. Ateiti bijo net gydytojai.

Gyventojams – nieko gero

Santariškių tuberkuliozės stacionaras ir Antakalnio skyrius priklauso Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninei.

Vyriausybės sprendimas ją reorganizuoti ir perkelti buvo priimtas dar 2008-aisiais.

Prasidėjus sunkmečiui procesas įstrigo.

Tačiau ir jam pajudėjus medikai Santariškių gyventojams nieko gero nežada.

Atvirkščiai – rekonstravus ir nedaug išplėtus tuberkuliozės stacionarą Santariškėse, į jį būtų perkelta visa infekcinė ligoninė ne tik iš Antakalnio, bet ir iš Žvėryno.

Santariškėse apsigyvenę vilniečiai bijo, kad grįždami namo iš parduotuvės kartu su pirkiniais neparsineštų ir tuberkuliozės. Mat parduotuvėje alų ir vyną nuolat perka prie pat gyvenamųjų namų įsikūrusios grėsmingos ligoninės pacientai.

Tuberkuliozės ligoninę supa gyvenamieji namai

Užsikrėsti pavojinga liga nesudėtinga

Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija, perduodama oro lašeliniu būdu.

Tuberkuliozės mikrobai patenka į orą, kai sergantis žmogus kalba, kosi ar čiaudi. Pakanka ir paprasčiausio alsavimo, kad plistų tuberkuliozė.

Nelygu aplinka, taip išskirti mikrobai ore gali išlikti net kelias valandas.

Žmogus, įkvėpęs tuberkuliozės mikrobais užteršto oro, gali tapti infekuotas.

Užsikrėtę tuberkulioze žmonės savo organizme turi mikrobą. Netrukus jis gali tapti aktyvus ir sukelti ligą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.