Aistros kilo dėl remontuojamo pastato fasado sprendinių – po remonto įprastas akiai vaizdas pasikeis. Todėl po Šiauliečių klubo vėliava susibūrusi grupelė menininkų užsimojo sustabdyti darbus, kad nebūtų darkomas istorinis kultūros paveldas.
Prašymą nedelsiant imtis priemonių ir stabdyti šį projektą gavo Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, Šiaulių miesto savivaldybė.
Šio klubo vadovas garsus dirigentas Saulius Sondeckis nuogąstavo, kad teatras praras savo tikrąjį veidą. Menininkas piktinosi ir dėl sprendimo vietoj buvusių ąžuolinių pagrindinių durų sumontuoti plastikines.
Antradienį Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko pasitarimas, kuriame diskutuota dėl keliamos problemos.
„Mes nieko nesugriovėm, nepakeitėm nė vienos plytos, - kilusiu ažiotažu stebėjosi teatro vadovas Antanas Venckus. - Atsiras tik viena nauja detalė - frontonas, ant kurio bus kabinamos reklamos“.
A.Venckus apgailestavo dėl vieno – kad vykstant darbams nebuvo visiškai uždengtas pastatas ir praeiviai mato ne galutinį vaizdą: „Durys pakeistos, nes buvusios netiko neįgaliesiems“.
Teatro vadovas kritikams pasiūlė paskaityti istoriją, susipažinti su faktais ir tik tada kelti problemas. A.Venckus priminė, kad teatro pastatas Šiauliuose iškilo tarpukaryje pagal Kaune pastatyto kino teatro projektą.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš sudegusio teatro pastato neliko nieko – tik menka dalis fasado. Pastato atstatymo darbuose dalyvavo vokiečiai belaisviai, čia triūsė ir šiauliečiai aktoriai.
1981 m. prie senojo pastato buvo pristatytas priestatas, paremontuota salė, interjeras.
„Nesuprantu, kodėl keliama tokia panika. Apskritai nesuvokiu, apie ką čia reikia diskutuoti. Manau, šioje istorijoje labai piktnaudžiaujama garsių žmonių pavardėmis“, - lrytas.lt sakė A.Venckus.
Tai – antrasis teatro remonto etapas. Per pirmąjį buvo rekonstruota šildymo sistema, per antrąjį iki 2015 m. vidurio bus sutvarkyti fasadai ir stogai. Vėliau planuojama atnaujinti ir seniai remonto nemačiusias vidaus erdves.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vadovas Rytis Budrys tikino, kad problema yra, bet ji iškelta – per vėlai.
Paveldosaugininkai jau anksčiau sulaukdavo besipiktinančių šiauliečių skundų, kad darkomas teatro pastatas, bet nieko padaryti negalėjo – jis nėra įtrauktas į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą.
„Stabdyti ar keisti projektą buvo galima tik pirminėje, derinimo, stadijoje, o dabar visi leidimai gauti“, - sakė R.Budrys, apgailestavęs, kad derinimo stadijoje dar nedirbo departamente.
Tačiau paveldosaugininkas įsitikinęs, kad ir tarpukario statiniai privalo būti saugomi, nes jie yra veidas: „Šiauliai apskritai asocijuojasi su katedra, Šaulio skulptūra ir teatru. Smarkiai per karą sugriautame mieste yra išlikę gal dvidešimt pastatų, todėl paveldo tema čia itin jautri“.
R.Budrio manymu, miesto veidą formuojančius statinius ir erdves galima apsaugoti – pakaktų Šiaulių tarybos sprendimo.
