Statybų inspektorių desantas jau apsilankė griūties vietoje, tačiau nelaimės priežasčių kol kas neįvardija. Statybininkų asociacija apgailestauja, kad lietuviai nepasimokė iš kaimynų latvių, kurie po „Maximos“ griūties sugriežtino statybų priežiūrą.
Greta sostinės centre apgriuvusio namo gyvenanti architektė Maja Ptašek nerimauja dėl savo saugumo. Moteris nuogąstauja, kad vieną dieną grius ir jos namas. Mat tarp namo, kuriame ji gyvena ir sausio 5 griuvusio namo yra statomas trijų aukštų pastatas, po kuriuo iškastas didžiulis rūsys. Architektė neabejoja, kad tai ir prišaukė nelaimę. Esą kasant rūsį buvo pakeista po namu buvusių vandens srovių kryptis.
„Aš labai nerami dėl savo namo. Esu architektė ir žinau, kad negalima daryti didelių rūsių, nes vanduo ieško kur krypties, kuria tekėti ir kurios niekaip negalima numatyti, tad čia gali būti įvairių variantų", - skundėsi televizijai moteris.
Sausio 6 dieną namo griūties vietą apžiūrėjo Statybų inspekcijos specialistai. Inspekcijos atstovas neneigia M.Ptašek keliamos griūties versijos, bet tikrosios avarijos priežastys, anot jo, paaiškės po ekspertizės.
„Šioje senamiesčio dalyje daug povandeninių šaltinių. Gali turėti įtakos ir tų šaltinių poveikis, manytume, kad reikėtų atsižvelgti į tai, kad oro sąlygos buvo lietus, ar buvo užtikrinta sauga nuo kritulių, priežasčių gali būti daug, tiek paties pastato stovis, tiek statybos darbų vykdymo eiga. Žodžiu, nagrinėsime viską“, - žurnalistams sakė Statybų inspekcijos viršininko pavaduotojas Aidas Valys.
O štai specialiai griūties vietos apžiūrėti atvykęs vilnietis Juozas įsitikinęs, kad tai aplaidžių statybininkų kaltė.
„Atkasti pamatai ir pakabintas pastatas ore ir kvailam aišku, kad jis turi griūti, o darbų vykdytojas to nenumatė. Čia tik beprotis žmogus gali tokius dalykus daryti “, - įvertino vilnietis.
Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas įsitikinęs, kad būtina keisti įstatymus: „Statybų kokybė šalyje turi būti labiau kontroliuojama. Mat dabar statybininkams masiškai emigruojant į jų vietas ateina žmonės, dar vakar vairavę vilkiką ar šlavę gatves – be jokio pasirengimo. O juos turintys prižiūrėti statybų vadovai ar techniniai prižiūrėtojai statybvietėse tik pasisukioja ir lekia į kitus objektus.
Pažiūrėkime, kiek vienas asmuo gali prižiūrėti objektų, ar jis gali savo darbą atlikti kokybiškai, aš manau, kad nelabai. Reikėtų peržiūrėti visą tvarką, pažiūrėti, ką padarė mūsų kaimynai.“
D.Gedvilas priminė, kad po prekybos centro Rygoje griūties latviai pakeitė įstatymus, dabar pas kaimynus statybų vadovas statybvietėje turi būti, kol joje dirbama.
Lietuvoje iki šiol tai nereglamentuota.
Statinius Vilniuje prižiūrintys savivaldybės darbuotojai „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino, kad avarinių namų sostinėje yra ne vienas. Ypač pavojų kelia jų balkonai. Nors jų remontui savivaldybė gali skirti paramą, žmonės vangiai rūpinasi tuo, kas yra už jo buto sienos.
Vilniuje griuvusio namą Statybų inspekcijos sudaryta komisija apžiūrės rytoj.
