Tikėtina, kad šiais metais pasiūla pasieks naują rekordą ir peržengs 4 tūkst. butų ribą, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje kalbėjo įmonės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.
Aukso amžius – prestižiniam būstui
Nekilnojamojo turto rinkoje šiemet laukiama aukso amžiaus prestižinio būsto ir ramesnio periodo ekonominės klasės kategorijoje. Palyginti su Baltijos šalių sostinėmis, Vilnius ir toliau išliks statybų lyderiu.
Būtent ekonominės klasės pardavėjų, pasak M.Žibūdos, šiemet laukia didžiausi sunkumai. Nuo 2014 metų prasidėjusi šių būstų pasiūla ir toliau augs, toldama nuo mažėjančios paklausos.
Kitokia padėtis šiuo metu klostosi vidutinės klasės butų rinkoje – čia pardavimui mažėjant traukiasi ir pasiūla, o geriausius laikus šiuo metu išgyvena prestižinės klasės butų rinka. Tikėtina, jog jos šiemet laukia aukso amžius.
„Jau kelerius metus kalbama apie nepakankamą prestižinių butų pasiūlą ir esamą paklausą. Šiandien būsto plėtotojai sėkmingai užpildo prabangių naujų butų spragą. Per praėjusius metus buvo parduota net 200 prestižinės klasės butų. Tai pustrečio karto daugiau nei 2013 metais“, – sakė M.Žibūda.
Likvidžiausi rajonai – Pilaitė ir Justiniškės
„Eikos“ duomenimis, pernai Vilniuje daugiausia butų – beveik 450 – buvo parduota Pilaitėje. Jai teko 15 proc. visų sostinėje parduotų naujų butų. Antrojoje vietoje buvo Baltupiai ir Bajorai – čia parduota po 9 proc. visų naujos statybos butų. Trečiojoje vietoje liko Naujamiestis.
Populiariausia tarp pirkėjų Pilaitė, vertinant šiuo metu didžiausią pasiūlą turinčius rajonus, pirmąją poziciją užleido Baltupiams. Šiame rajone siūloma 450 butų, arba net 12 proc., visoje sostinėje esančių naujos statybos butų. Toliau rikiuojasi Pašilaičiai (11 proc.) ir Naujamiestis (9 proc.).
Vertinant per artimiausius dvejus metus atsirasiančią pasiūlą, daugiausia naujų butų turėtų iškilti centrinėje miesto dalyje – Užupyje, Saltoniškėse ir Šnipiškėse. Būtent Užupis taps prestižinio segmento butų lyderiu.
Iki 2016 metų pabaigos sumažės būsto pasiūla Pašilaičiuose, Naujamiestyje ir Antakalnyje.
Tačiau nekilnojamojo turto plėtotojams vis dar yra vietos patrauklioms investicijoms. Šiuo metu naujų butų dykvietėmis galima vadinti Jeruzalę ir Šeškinę, kurių nekilnojamojo turto plėtotojai vis dar neatrado.
Anot M.Žibūdos, šie rajonai taps raktu būsto plėtotojams, kurie norės išsiskirti perpildytoje rinkoje.
„Kodėl plėtotojai dar neatrado šių rajonų, vienareikšmiai atsakyti negalima. Dažniausiai tai būna sklypų trūkumo, užpildytos infrastruktūros ir susiformavusios aplinkos klausimai. Akivaizdu, kad dar nišų, kur galima įgyvendinti savo projektus, o ne eiti su srautu, yra“, – komentavo „Eikos“ atstovas M.Žibūda.
Pagal pasiūlos ir paklausos santykį nelikvidžiausi rajonai pernai buvo Pašilaičiai ir Fabijoniškės, geriausias pasiūlos ir pardavimo derinys praėjusiais metais buvo Pilaitėje ir Justiniškėse – čia parduotas kas ketvirtas pasiūlytas butas.
Individualių namų paklausa liks didelė
Individualių namų segmente 2014 metų antrąjį pusmetį pirkimo-pardavimo sandorių Lietuvoje daugėjo – pokytis, palyginti su pirmuoju pusmečiu, siekė 8,7 proc., pastebėjo „Inreal“. „Jei šios tendencijos išliks, prognozuojame, kad 2015 m. butų pirkimo-pardavimo sandorių bus sudaryta 10–12 proc. mažiau nei 2014 metais. Tuo tarpu individualių namų segmento paklausa išliks itin didelė“, – teigė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Anot jo, apie tai, jog šiemet pirkimo-pardavimo sandorių pastarajame segmente neturėtų mažėti, liudija ir žemės sklypų pirkimo-pardavimo statistika. Per antrąjį 2014 metų pusmetį, palyginti su pirmuoju, bendrai žemės sklypų sandorių augimas siekė 7,5 proc., o namų valdų paskirties žemės sklypų – 4,7 proc.
„Individualūs namai nebėra prabangos dalykas. Dabar statomi nedideli namukai, kurie kaina būtų konkurencingi butams“, – tvirtino A.Antanavičius.
Vilnius nepames statybų lyderio karūnos
„Džiaugiuosi, kad, kalbant apie perspektyvas, nebereikia kalbėti apie eurą. Pernai buvau labai optimistiškas ir nemačiau jokių priežasčių, kodėl Baltijos šalių rinka – tiek būsto, tiek komercinio – neturėtų augti. Taip ir nutiko. Padėjo auganti ekonomika, žemos palūkanų normos, platesnės finansavimo galimybės ir didėjantis investuotojų pasitikėjimas“, – kalbėjo S.Vagonis.
Tačiau vertindamas šių metų perspektyvas jis nebebuvo toks optimistiškas dėl neprognozuojamo konflikto Ukrainoje.
Vis dėlto „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2015 metais Vilnius tradiciškai išliks naujos statybos apimčių lyderiu tarp Baltijos valstybių sostinių. Šiais metais Vilniuje turėtų būti pastatyta apie 3,5 tūkst. naujų butų, Taline – 1,2 tūkst., o Rygoje – 1,3 tūkst. Skaičiuojant planuojamų pastatyti naujos statybos butų skaičių tūkstančiui gyventojų, Vilnius ir čia akivaizdžiai pirmauja.
Šiemet tūkstančiui miestiečių Vilniuje teks 6,5 naujos statybos butų, Taline – 3, o Rygoje – 2 butai.
Palyginti su kitomis Baltijos valstybių sostinėmis, Ryga ir toliau išlieka pigiausiu miestu.
Šių metų pradžioje Rygoje buto kvadratinis metras kainavo 1058 eurus, t.y. 29 proc. pigiau nei Taline (vidutinė kaina 1494 eurai už kvadratinį metrą) ir 17 proc. pigiau nei Vilniuje (vidutinė kaina 1280 eurų už kvadratinį metrą).
Brangiausią Baltijos miestą Taliną nuo antrojoje vietoje esančio Vilniaus skiria 14 proc. – tiek butai Estijos sostinėje brangesni nei Vilniuje. Nors Taline kainos yra didesnės nei kaimyninių šalių sostinėse, būstas šiame mieste yra įperkamesnis nei Vilniuje ar net Rygoje, suskaičiavo „Ober-Haus“ analitikai.
Pasak S.Vagonio, nors būstai Vilniuje brangsta, jų įperkamumas didėja.
„Skaičiuojant, kiek už vidutinį metinį darbo užmokestį galima įsigyti kvadratinių metrų būsto, Talino gyventojai gali džiaugtis – jie už savo metinę algą vidutiniškai gali įsigyti 7,6 kvadratinio metro būsto ir lenkia kitų Baltijos šalių sostinių gyventojus. Antri yra rygiečiai – jie gali įsigyti 7,1 kvadratinio metro, o vilniečiai lieka treti ir įperka 5,7 kvadratinio metro būsto“, – teigė S.Vagonis. Prieš penkerius metus vilnietis galėjo įsigyti 4,8 kvadratinio metro būsto, o Talino gyventojas daugiau nei dvigubai – net 9,9 kvadratinio metro. Tačiau Taline sparčiai kylant kainoms būsto įperkamumas šiame mieste pastaruoju metu tik mažėja, o Vilniuje pastebimos augimo tendencijos.
