Bulgarijoje vilų turi ir Filipas Kirkorovas, ir kitos rusų įžymybės. Tačiau ši šalis ilgai gundė ir mažiau pasiturinčius investuotojus iš Rusijos.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Bulgarijoje apie 350 tūkstančių Rusijos piliečių turi įsigiję maždaug pusę milijono įvairių nekilnojamojo turto objektų, daugiausia – namų pailsėti ar nuolat gyventi.
Rusiškos pensijos per maža
Tačiau dabar daugelio šių būstų savininkų svajonė – rasti pirkėją.
Ne paslaptis, kad kai kurie rusai išsikraustė į Bulgariją ir tikėjosi čia ramiai gyventi už rusišką pensiją.
Bet ES ir JAV įvedus sankcijas rublio kursas smarkiai smigo, todėl jiems paprasčiausiai nebepakanka pinigų, kad galėtų gyventi užsienyje.
Tiems, kurie Bulgarijoje ar kitose Vidurio Europos šalyse turi apartamentus, irgi riesta. Vis mažiau rusų vyksta į užsienį, todėl išnuomoti šias patalpas tautiečių poilsiui darosi vis sunkiau. O išlaikyti vis viena kainuoja.
„Kolegos prisipirko butų Bulgarijoje, o dabar negali parduoti net už pusę kainos“, – skundėsi kino aktorius Stanislavas Sadalskis.
Išpardavimas Suomijoje
Įdomu, kad panaši padėtis susidarė ne tik Bulgarijoje, bet ir Suomijoje.
Daug Sankt Peterburgo ar Leningrado apskrities gyventojų yra čia įsigiję vilų.
Anot pačių suomių, rytinėje šalies dalyje rusams priklauso apie 20–30 procentų žemės sklypų.
Bet dabar pirkėjų visiškai nebeliko.
„Pastebėjome, kad rusai dabar jau nieko nebeperka, o tik pardavinėja“, – tvirtino Suomijos nekilnojamojo turto agentūrų atstovai.
Itin užsiplėšė kainas
Juodkalnijoje – tas pat. Prie Adrijos jūros esančią šalį jau seniai pamėgo ne tik turistai iš Vokietijos, bet ir pasiturintys rusai. Apie 60 tūkstančių jų čia turi įsigiję nekilnojamojo turto.
Anksčiau pirkdami butus jie už kvadratinį metrą mokėjo 1000–1500 eurų.
Dabar, atėjus krizei, stengiasi viską parduoti. Tačiau kainas užsiplėšė dar neregėtas – 3–8 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Nėra ko stebėtis, kad Juodkalnijos nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai tiktai kraipo galvas ir tikina negalintys padėti rusams: jų prašomos sumos prasilenkia su sveiku protu.
Kipre – visiška ramybė
Bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurios, atrodo, nepasiekė Rusiją krečianti krizė, yra Kipras.
Šioje Viduržemio jūros saloje gyvena apie 40–50 tūkst. Rusijos piliečių, iš jų apie 10 tūkst. turi įsigiję nekilnojamojo turto. Ir visiškai tuo nesiskundžia.
Vis dėlto tai vargu ar gali stebinti, mat Kipre paprastai kuriasi gerokai prakutę Maskvos ir kitų didžiųjų Rusijos miestų verslininkai, turintys įmonių ir ryšių lengvatinių mokesčių zonose.
Palyginti ramu ir Čekijoje, kur įsikūrę apie 30 tūkst. rusų. Labiausiai jie mėgsta Karlovi Varų kurortą. Tiesa, pastaruoju metu būstų pirkėjų iš šios šalies čia nebeliko, tačiau atsikratyti įsigytų kol kas niekas neskuba.
Krizės gniaužtus jau pajuto savo kailiu
Rusijos gyventojų, manančių, kad šalį ištiko ekonomikos krizė, skaičius išaugo iki 71 procento, palyginti su 62 procentais sausio mėnesį.
Fondo „Obščestvenoje mnenije“ apklausa buvo surengta vasario 14 ir 15 dienomis 43-uose Rusijos subjektuose, joje dalyvavo 1500 žmonių, paskelbė ELTA.
Krizės požymių dar neįžvelgė vos 14 procentų tyrimo dalyvių (sausį – 20 procentų), savo nuomonės neturėjo 15 procentų apklaustųjų.
Paklausti, kuo konkrečiai pasireiškė ši krizė, rusai pirmiausia nurodė kainų ir infliacijos augimą (45 procentai), gyvenimo lygio smukimą (11 procentų), nedarbą ir atleidimus (12 procentų).
