Vyžulionių dvaras, kuriame buvo įsikūrusi tuberkuliozės ligoninė, gerą dešimtmetį buvo visų užmirštas, kol jame neapsilankė smalsių Vilniaus jaunuolių grupė.
Nuotraukoms pasirodžius internete dvaras, į kurį daugybę metų niekas nebuvo įkėlęs kojos, sulaukė lankytojų. Tačiau ne visų jų ketinimai geri.
Panašių pavyzdžių, kai miesto tyrinėtojai padaro meškos paslaugą kultūros paveldo objektams, – ne vienas.
Interneto tinklalapį, kuriame skelbiamos aplankytų bažnyčių, ligoninių, dvarų nuotraukos ir aprašymai, prižiūrintis Dmitrijus Aldošinas pripažįsta, kad tai – problema, todėl jis sąmoningai neskelbia apžiūrėtų objektų adresų. Tačiau nuotykių ieškotojai juos nesunkiai suranda.
Rūsio langas – išplėštas
D.Aldošinas prisipažino nesitikėjęs, kad pastarasis jo aplankytas objektas sukels tokį didžiulį susidomėjimą. Bet juk tai nenuostabu – dvaro nuotraukos išties įspūdingos.
Praėjus porai savaičių po jo komandos apsilankymo tapo akivaizdu, kad dvaras sulaukė ir daugiau nekviestų svečių.
Rrūsio langas, per kurį įmanoma patekti į patalpas, išplėštas, atviri langai ir kituose dviejuose pastato aukštuose, kai kurie stiklai išdaužyti.
Laimė, dar nepradėtos plėšti šimtametės keraminės plytelės, vertingi lipdiniai, freskos, kariatidės. Tačiau tai – tik laiko klausimas.
Slėpti, kad miesto tyrinėtojų komanda lankėsi Vyžulionių dvare, nebėra prasmės. Objektą sostinės pašonėje jau surado nuotykių ieškotojai.
Priminė bažnyčios istoriją
Aprašęs apsilankymą apleistoje ligoninėje D.Aldošinas tikino negalįs skelbti jo istorijos, nors ji įdomi.
Esą iš jos bus įmanoma atpažinti, kur šis pastatas yra.
Tačiau jo pėdomis atsekę nuotykių ieškotojai nesunkiai susirado Vyžulionis į interneto paieškos sistemą įrašę tik du žodžius: „dvaras“ ir „ligoninė“. Pirmiausia pasirodė straipsniai apie Vyžulionis.
Jiems nesuklysti padėjo ir langų nuotraukos. Palyginus miesto tyrinėtojų ir dvaro rūmų anksčiau darytas fotografijas nesunku įsitikinti, kad langai tokios pat formos.
„Nenoriu, kad į pastatą po straipsnio patrauktų minios susidomėjusių žmonių.
Rašydamas taip pat turėsiu nutylėti pastato paskirtį, amžių ir kitą panašią informaciją, be kurios straipsnis taps labiau panašus į nuotraukų rinkinį“, – aiškino D.Aldošinas.
Mat jis nenorįs pakartoti apleistos bažnyčios istorijos, galvoje turėdamas Švč.Jėzaus Širdies bažnyčią, kurią po miesto tyrinėtojų apsilankymo dabar niokoja vandalai.
Vilniaus pataisos namų teritorijoje Rasų gatvėje esanti bažnyčia, labiau žinoma Vizitiečių pavadinimu, ilgai buvo nelankoma, kol tyrinėtojai neparodė, kaip į ją patekti.
Pastebi kiekvieną detalę
Dvaro rūmuose apsilankę vilniečiai aprašo, kaip atrodo freskos, kariatidės, gipso lipdiniai, grindų plytelės.
„Nepaisant storo sluoksnio nutrupėjusių dažų, šios gipsinės skulptūros yra vienas gražiausių ligoninės akcentų.
Daugiau nieko panašaus Vilniuje ar jo apylinkėse neteko matyti“, – aprašydami kariatides tikino tyrinėtojais prisistatantys vilniečiai.
Beje, viena skulptūrų – be kairės rankos. Ir jos neturi, regis, labai seniai – sprendžiant iš kelių skirtingų dažų sluoksnių, matomų ant amputacijos vietos. Tai neprasprūdo pro svečių akis.
Vėliau – pasakojimas ir nuotraukos, kaip atrodo antrasis rūmų aukštas.
Tiesa, skulptūrų ir gipso lipdinių čia nėra, bet gražiai išpuoštos durys ir senovinis veidrodis ant sienos tarp jų.
Beje, rūmai prieš iškraustant iš jų ligoninę maždaug prieš 15 metų buvo kapitališkai suremontuoti.
Nėra paveldo puoselėtojas
D.Aldošinas sakė, kad skauda širdį, kai po jo ir bendraminčių apsilankymų kultūros paveldo objektus užplūsta niokotojai. Jis esą nuolat susiduria su dilema – skelbti aplankytų vietų adresus ar ne.
„Deja, negaliu numatyti visų paieškos scenarijų, ypač kai kalbame apie tikrai išskirtines vietas, kurių liko vos viena kita“, – apgailestavo vilnietis.
Jis aiškino nesitikėjęs, kad Vyžulionių dvaro nuotraukos nukeliaus internete į specializuotus forumus, kur specialistai jas greitai atpažino, pasidalino informacija su kitais. Tad straipsnio taisymas ar nutylėjimas nebeteko prasmės.
„Ar tikrai mano reportažai prisideda prie objektų naikinimo? Galbūt. Bet aš nesu Kultūros paveldo departamento atstovas, nesu to paveldo gelbėtojas ir nesistengsiu tokiu apsimesti.
Mano darbas – ieškoti ir fotografuoti. Tai ir stengiuosi daryti. Jokios kilnios idėjos čia nėra“, – kortas atskleidė miesto tyrinėtoju prisistatantis D.Aldošinas.
Naujokų niekada nepriima
Vilniečiai, skelbiantys nuotraukas ir tekstus apie aplankytus objektus, į kuriuos patenka ne visada legaliai, šią veiklą vadina miesto tyrinėjimu.
Juos domina apleisti pastatai, kariniai objektai, slėptuvės, aukštos vietos, nuo kurių atsiveria gražūs vaizdai ir požemiai – viskas, kas yra neprieinama paprasto žmogaus akiai.
„Vaikštome uždara kompanija, naujokų nemėgstame ir be priežasties jų kartu nekviečiame“, – taip paaiškino vilniečiai.
Paklaustas, ar tokie reportažai vis dėlto nėra nuoroda vandalams, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas sakė, kad nereikėtų nurodyti aplankyto objekto vietos.
Jis sutiko, kad net nepaskelbus adreso niokotojai gali juos sudominusį objektą atpažinti iš tam tikrų detalių.
„Pats faktas, kad kalbama apie kultūros paveldo objektų būklę, nėra blogai.
Tai kartu ir visuomenės švietimas. Juo labiau kad ši vilniečių grupė daugiausia lankosi objektuose, į kuriuos paprastas žmogus nepateks, šunybių neprikrės“, – kalbėjo V.Karčiauskas.
Dvare įkūrė tuberkuliozės ligoninę
Vyžulionių dvaro rūmai pastatyti 1907 metais.
Iki Antrojo pasaulinio karo dvaro sodyba priklausė baudžiamosios teisės profesoriui, Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriui, advokatui Bronislavui Vrublevskiui (1888–1941) ir jo žmonai Kristinai Vrublevskai (1904–1994).
Pokario metais dvare įkurta sanatorija nuo tuberkuliozės besigydantiems ligoniams, vėliau tuberkuliozės ligoninė. Apie 2003 metus ji prijungta prie Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės.
Kad dvaro patalpose buvo ligoninė, liudija pastogėje likę gyvsidabrio termometrai, medikamentai. Kai kuriuose kambariuose likę medicinos įrangos.
Šiuo metu Vyžulionių dvaras perduotas vienai tremtinių sveikata besirūpinančiai organizacijai, kuri jau prieš metus Kultūros paveldo departamentui pareiškė, kad ketina atsisakyti šio objekto.
