Butai – Lietuvoje, o jų pardavėjai – užsienyje. Ir emigravę lietuviai, ir kitų šalių piliečiai ėmė aktyviau pardavinėti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą mūsų šalyje.
„Ar nerizikuojame prarasti savo turto?“ – svarsto dar delsiantys nekilnojamojo turto savininkai užsieniečiai ir atidžiai stebi politinius ir ekonominius neramumus Ukrainoje bei Rusijoje.
Didelių nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, beveik penktadalio šiuo metu Lietuvoje siūlomų būstų savininkai gyvena užsienyje.
Tarp jų yra nemažai Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių piliečių, skubančių atsikratyti nekilnojamojo turto Lietuvos kurortuose.
Būstus Lietuvoje parduoda ir jų savininkai iš emigrantų pamėgtų šalių – JAV, Jungtinės Karalystės, Airijos, Ispanijos.
Ne visi būstų savininkai paaiškina nekilnojamojo turto agentūroms savo skubėjimo priežastis, tačiau vienas kitas prasitaria, kad apsispręsti privertė įvykiai Ukrainoje.
Tačiau parduoti nėra lengva. Nekilnojamojo turto specialistai pastebėjo, kad būstų pirkimas sumažėja po kiekvienos liūdnesnės žinios iš Rusijos ar Ukrainos.
Dauguma savininkų – svetur
Vilnietė Nijolė K. (pavardė redakcijai žinoma) nutarė įsigyti nedidelį butą sostinės centre. Ji svajojo apie jaukų būstą name su tvarkingu kiemu, neištrupėjusia laiptine ir kaimynais, kurie naktimis neprekiauja alkoholiu.
Ieškančią buto vilnietę lydėjo „Lietuvos ryto“ žurnalistė.
Paieškos užtruko – tokių butų pasiūla, pasirodo, yra labai maža. Netrukus paaiškėjo, kad bene visų jų savininkai – užsienyje.
Dviejų kambarių butą prestižiniuose Mokslininkų namuose pardavinėjo Vokietijos pilietis. O buto Gedimino prospekte savininkas įsikūręs Australijoje.
Vokietijoje gyvenantys lietuviai pardavinėjo kelis butus sostinės A.Rotundo gatvėje.
Žvėryne dviejų kambarių butą pardavinėjo Danijoje gyvenantys lietuviai. Po dešimties minučių pokalbio apie buto privalumus jie pradėjo siūlyti pirkti ir kitus jiems priklausančius butus Vilniuje.
Pirkėjai kelis būstus parodžiusi nekilnojamojo turto agentė skundėsi: pastaruoju metu ne vienas išeivis iš Lietuvos skubiai atvyko į mūsų šalį ir bando pats pardavinėti savo turtą.
Jie linkę nuleisti kainą, kad tik nereikėtų mokėti nekilnojamojo turto agentams už tarpininkavimą. Agentų paslaugos šiuo metu sudaro apie 3 procentus būsto kainos.
O užsieniečiai linkę labiau pasitikėti profesionalais. Sostinės Latvių gatvėje butą turėjęs vokietis po Naujųjų metų skubiai susirinko daiktus ir agentui liepė kuo greičiau parduoti jo butą.
Pirkėjai iš Rusijos dingo
„Lietuvos rytas“ skambino agentams, siūlantiems pirkti gera investicija laikytus butus sostinės centre. Žurnalistė klausė, ar būsto savininkas gyvena užsienyje – mat dokumentų tvarkymas gali užtrukti.
Visi agentai patvirtino, kad savininkai – ne Lietuvoje. Jie dar pridurdavo, kad savininkas rūpinasi parduoti būstą kuo greičiau.
Butą perkant iš užsieniečio nesunkiai galima nusiderėti 3–5 tūkstančius eurų. O jeigu savininkas yra paėmęs paskolą iš banko, jis skuba dar greičiau atsiskaityti ir nuleidžia net 6 tūkst. eurų.
„Matyti ir kita tendencija – užsieniečiai butų Vilniuje beveik nebeperka“, – aiškino nekilnojamojo turto agentūros „Rehouse“ atstovė Diana Servutaitė.
Jos teigimu, pirkėjų iš Rusijos iš viso nėra.
„Jeigu kas nors šiuo metu parduoda butus, tai emigrantai. O perka taip pat dažniausiai sugrįžę emigrantai“, – sakė sostinėje dirbanti nekilnojamojo turto agentė Danguolė Puodžiukaitė.
Ji patikslino, kad vienas užsienietis parduoda Vilniaus centre visą savo nekilnojamąjį turtą dėl bankrutuojančio verslo.
Kartu išvyksta ir giminės
„Per pastaruosius keliolika metų pernai į mus kreipėsi daugiausia klientų iš užsienio, norinčių parduoti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje“, – teigė bendrovės „Augida“ direktorė Aušra Birvydaitė.
Jos įmonė mūsų šalyje daugiausia pardavė Airijoje gyvenančių savininkų būstų. Po jų yra Norvegijoje, Anglijoje, Suomijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje gyvenantys būstų pardavėjai.
Pavyzdžiui, visą turtą pardavė šeima, kurios vyras 5 metus dirba Suomijoje. Šeima augina du vaikus. Šie rusų tautybės piliečiai į Lietuvą nebegrįš: kartu išvyko ir žmonos sesuo su šeima bei močiutė.
Lietuvoje pastarosios šeimos nariai turėjo gerus darbus, tad neatrodo, kad išvyko tik dėl ekonominės naudos.
Visą savo nekilnojamąjį turtą per įmonę „Augida“ pardavė moteris, kuri su savo motina gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Daugiavaikė šeima pardavė butą, kad įsikurtų Londone, nes didelei šeimai lengviau ten gyventi.
Pagyvenusi lenkų tautybės pora visiems laikams išvyko į Lenkiją ir pardavė viską, ką Lietuvoje turėjo.
Į Rusiją dažniausiai išvyksta vyresnės moterys, ketinančios gyventi su ten įsikūrusiais vaikais.
Parduoda ir žemės sklypus
Užsienyje gyvenantys lietuviai prašo parduoti ir jų įsigytus žemės ūkio paskirties sklypus.
Nekilnojamojo turto specialistė A.Birvydaitė tikino, kad prieš dešimt metų daugeliui emigrantų žemės sklypas Lietuvoje atrodė patrauklesnė nuosavybė nei butas: žemės nereikia prižiūrėti, o ji vis brango.
Dabar dauguma tokių sklypų savininkų jau nori parduoti nuosavybę, nors ir su dideliais nuostoliais.
Bet žemės sklypų pirkėjų sunku rasti net ir pasiūlius didelių nuolaidų.
Galbūt todėl kainos krito netgi Trakų ir Molėtų rajonuose, kur žemė iki šiol buvo labai brangi.
Per brangus malonumas
Daug būstų, kurių savininkai yra užsienyje, siūloma Lietuvos kurortuose.
Apie tikruosius skaičius viešai neskelbiama, kad nekilnojamojo turto rinkoje nekiltų panika. Tačiau apie tendencijas nevengiama kalbėti.
„Galiu patvirtinti, kad Rusijos piliečiai į mus kreipiasi norėdami parduoti savo butus Druskininkuose. Kiek tai truks – nežinia.
Manau, kad tai susiję ne su įvykiais Ukrainoje, o su kritusiu Rusijos rublio kursu. Kai kuriems Rusijos piliečiams jau turbūt per brangu išlaikyti butą Druskininkuose“, – svarstė Druskininkų nekilnojamojo turto agentūros „Dzūkas“ vadovas Vladimiras Šanturovas.
Pašnekovas patikino, kad Izraelio piliečių požiūris į nekilnojamąjį turtą Druskininkuose nepasikeitė. Jie ir toliau ieško būstų šiame išpuoselėtame Lietuvos kurorte, kur vasarą nėra tokių karščių kaip jų šalyje.
Emigrantui būstas – ne tik investicija
Liutauras Labanauskas
Sociologas
„Emigrantui butas Lietuvoje – tai jo ryšys su tėvyne. Tai ir garantija, kad grįžęs jis turės kur gyventi.
Taip pat tai yra bandymas jausti psichologinį komfortą: jei nepasiseks, jei praras darbą, jei vieną dieną viskas nusibos ar sugalvos tėvynėje kurti verslą, Lietuvoje jis turi stogą virš galvos. Juk būstas – esminis žmogaus poreikis. Taip pat būstas Lietuvoje ir gera investicija.
Šiuo metu turbūt yra pagrindo būgštauti, kad Lietuvoje taip pat gali kilti neramumų, ir tai daro įtaką žmonių elgesiui. Todėl natūralu, kad žmonės galvoja, kaip apsaugoti savo turtą.“
