Kaunui tapus laikinąja sostine 1919–1940 metais mieste veikė kelios dešimtis užsienio šalių atstovybių ir konsulatų.
Šiandien daugelis jų pažymėtos atminimo lentomis, o pačiuose pastatuose įsikūrusios įstaigos ar gyventojai. Dalis statinių neišliko. Kai kurie įspūdingi kažkada buvę namai laukia naujų šeimininkų.
Kauno diplomatinio gyvenimo istoriją tyrinėjanti istorikė Vilma Akmenytė-Rudienė sakė, kad dėl kai kurių diplomatams pastatytų namų anuomet net buvo kilę skandalų ir apkalbų.
Stigo tinkamų pastatų
1919 metų sausį iš okupuoto Vilniaus į tuometinę laikinąją sostinę persikėlė Laikinoji vyriausybė, pamažu čia pradėjo kurtis valstybinės institucijos. Reziduoti į Kauną vyko ir užsienio šalių diplomatai.
Vienu metu per 1919–1940 metų laikotarpį mieste veikė 22 užsienio šalių atstovybės. Istorikė V.Akmenytė-Rudienė pasakojo, kad renkant žinias, kur ir kada Kaune dirbo bei gyveno užsienio šalių diplomatai, kyla nemažai painiavos.
„Iš pradžių Kaune stigo pastatų, kurie tiktų užsienio šalių atstovybėms. Todėl diplomatai įsikurdavo tai vienoje, tai kitoje vietoje“, – pasakojo istorikė.
Kartais viename pastate veikdavo konsulatas, kitame – tos pačios šalies konsulato kanceliarija, todėl būdavo pateikiami keli adresai.
Rengė prašmatnius pokylius
Ne vieną pastatą pakeitė Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos atstovai.
„Diplomatai rinkdavosi pastatus, atsižvelgdami ne tik į tai, ar jie tinkami reprezentacijai, ar jų fasadai prašmatnūs. Gilindavosi ir į vaizdus, kurie atsiveria kieme“, – sakė istorikė.
Todėl daugybės šalių atstovybės ir konsulatai kūrėsi V.Putvinskio gatvėje. Čia buvusių pastatų kiemai atsukti į vaizdingus Žaliakalnio šlaitus.
SSSR atstovai nuomojosi du statinius Laisvės alėjoje, kurie dabar pažymėti 8 ir 10 numeriais. Manoma, kad konsulatas ilgiau veikė 10-ajame name.
„Radau dokumentų, patvirtinančių, kad Sovietų Sąjungos atstovams patiko erdvus kiemas už pastatų. Jame žiemą buvo liejama čiuožykla. Vasaromis vykdavo prašmatnūs pobūviai“, – sakė V.Akmenytė-Rudienė.
Nuncijus taip ir neatvyko
Lietuviai užsienio šalių atstovams siūlė pirkti žemės sklypus mieste, kad šie galėtų pasistatyti jiems tinkančius namus. Tačiau laikai buvo neramūs, todėl beveik niekas nesiryžo to daryti. Specialiai pastatas buvo statytas tik Vatikano nuncijui reziduoti Kaune. Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis suprojektavo įspūdingą pastatą, kuris iškilo V.Putvinskio gatvėje 56.
„Tačiau Lietuvos ir Vatikano santykiai buvo įtempti. Todėl nuncijus taip ir neįsikūrė Kaune. Rūmai buvo pritaikyti vaikų ligoninei, sovietmečiu čia veikė vaikų darželis“, – pasakojo istorikė.
1971 metais pastate įsikūrė Kauno kultūros skyrius, dabar tai Menininkų namai.
Vokietis atsigabeno vasarnamį
Savo namus užsieniečiams diplomatams nuomojo ir garsūs žmonės. Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus name buvo įsikūrę Švedijos diplomatai. Amerikiečiai vienu metu rezidavo signataro Jono Vileišio name. Abu pastatai stovi greta vienas kito V.Putvinskio gatvėje.
Italai kurį laiką dirbo „Versalio“ viešbutyje. Vėliau iš Romano Polovinsko išsinuomojo namą Vydūno alėjoje 13. Po kelerių metų savininkas prie pastato pristatė priestatą, pritaikytą nuomininkų poreikiams.
Įdomiausias įvykis, nuskambėjęs tuometiniame Kaune, susijęs su Vokietijos pasiuntiniu Hansu Morahtu. Atstovybė veikė Gedimino gatvės 19-ajame name. Tačiau pats diplomatas Kaune nerado sau tinkamo namo. „Todėl iš Vokietijos į Kauną buvo atgabentas jam tinkantis vasarnamis ir čia surinktas bei pastatytas Perkūno alėjoje“, – sakė istorikė.
Dalis namų neišliko
Diplomatinių atstovybių pastatų likimai įvairūs. Daugelyje jų įsikūrę gyventojai bei įvairios įstaigos.
Neišliko namo, stovėjusio Kęstučio gatvės ir Vytauto prospekto kampe, kur dirbo Latvijos atstovai. Jo vietą žymi atminimo ženklas. Nebėra ir Danijos atstovybės namo Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių kampe. Šveicarai vienu metu buvo įsikūrę pastate Bažnyčios gatvėje. Jo taip pat nebėra.
Italijos atstovybės pastatas Vydūno alėjoje 13 parduodamas.
Liūdniausiai atrodo garsusis Vokietijos atstovo H.Morahto vasarnamis Vytauto parke, Perkūno alėjoje 4. Namas stovi apleistas ir vis labiau nyksta.
Daugelis pastatų, kuriuose veikė konsulatai ar atstovybės, pažymėti atminimo lentomis. Ant SSSR atstovų pastatų Laisvės alėjoje jų nėra. V.Akmenytė-Rudienė sakė, kad sprendimas ženklinti pastatus priklauso nuo dabartinių kiekvienos užsienio šalies diplomatų norų ir požiūrio.
Jei užsieniečiai rezidavo ne viename pastate, jų šalies atstovai dabar gali pasirinkti, kurį namą ženklinti atminimo lenta.
„Rusijai, matyt, nesvarbu, kad jos pėdsakai liktų Kaune“, – sakė istorikė.
