Iš tiesų, nėra ko bijoti, nes tai yra elementarus įvažiavimas į parkingą. Apie pusšimtį metų užsienyje naudojama automobilių keltuvų – liftų sistema jau skinasi kelią ir Lietuvoje.
Pirmoji parkavimo sistema iš arti
Pirmoji tokia kaip tik ir buvo įrengta sostinėje centre esančiame pastate “Plaza 31/1“, 2008-aisiais.
Įrenginys skirtas lengvųjų automobilių parkavimui trim aukštais. Iš viso čia telpa 56 automobiliai. Parkavimo sistema apima 350 kv. m., o visas bendras garažo plotas yra 1035 kv. m.
Visas įrengys kainavo virš 290 tūkst. eurų. Šiuo metu techninė apžiūra ir priežiūra per mėnesį kainuoja 305 eurus. Automobilių parkavimo vietos yra nuomojamos klientams pagal sutartį už papildomą kainą. Viena vieta jiems kainuoja 149 eurai (plius PVM).
Parkuojama tik po vieną automobilį
Parkavimo sistema turi valdymo dėžutę. Joje paspaudžiamas norimos automobilio vietos numeris ir laukiama, kol bus paruošta automobilio vieta.
Vienu metu parkuotis gali tik vienas automobilis. Tai didžiausias sistemos trūkumas, nes šiandien skubančiame pasaulyje niekas nenori laukti ir gaišti laiko.
„Kiekvienas nori kuo greičiau pastatyti ir išeiti. Čia nepaskubėsi, nes reikia daugiau laiko. Turi užleisti tą žmogų, kuris atvažiavo pirmas, kol jis prisiparkuos ir tada gali tu statyti. Gyventojai per laiką prie to pripranta ir didelių problemų nemato“, – pasakojo A. Panavienė.
Privalo susipažinti su naudojimo instrukcija
Automobilio savininkas turi susipažinti su parkavimo sistemos naudojimo instrukcija. Mašina turi sustoti reikiamoje vietoje. Platformuoje yra įmontuota apsauga po priekiniu ratu ir gale – stabdis. Taip vairuotojas žino, iki kurios tiksliai vietos turi privažiuoti mašina, kad ji vėliau nebūtų užkliudyta.
Pirmą kartą instruktorius-inžinierius parodo žmogui, kaip sistema veikia ir kaip reikia pastatyti automobilį. Nustatomi mašinos gabaritai: aukštis, ilgis ir plotis. Uždedama stabdžių kaladėlė, iki kur mašina gali privažiuoti, kad ji neatsitrenkų.
Didžiausia problema miesto centras ir senamiestis
Parkingai bei garažai dažnai sukelia problemų projektuotojams ir investuotojams. Ypatingai tais atvejais, kai statomas ar renovuojamas objektas yra miesto centre ar senamiestyje.
„Jei žemės sklypas nėra toks, kad būtų galima automobilius sustatyti šalia arba sutalpinti viename aukšte po žeme, tada prasideda galvosūkis ar įrengti dviejų aukštų požeminę aikštelę, ar keltuvus. Dažniausiai pasirenkamas pigesnis variantas“, – pasakojo bendrovės „Automobilių parkavimo sistemos“ generalinis direktorius Vitalijus Jermakovas.
Įrengti vieną parkavimo vietą keltuve kainuoja nuo 4,5 tūkst. iki 7,5 tūkst. eurų.
Valdžios reikalavimai stabdo investicijas
Teisingi architektūrinės urbanistinės valdžios reikalavimai dėl atitinkamos pastato naudojamojo ploto ir parkavimo vietų proporcijos užtikrinimo kartais apriboja arba net neleidžia realizuoti investicinį sumanymą.
Augant miestams ir didėjant automobilių skaičiui ši problema vis didėja ir ištikrųjų riboja investicijas.
Paprastai investuotojai nenoriai skiria pinigų šiai investicijos daliai, nes vietos požeminiame garaže savikaina yra didelė.
Iš kitos pusės dėl rinkos reikalavimų vis sunkiau yra parduoti arba išnuomoti biuro bei gyvenamasias patalpas, neužtikrinant parkavimo arba garažo vietų. Problemų dėl būtinų parkavimo arba garažo vietų užtikrinimo sprendimui buvo sukurtos sistemos, leidžiančios optimaliai išnaudoti turimą plotą.
Nauja automobilių parkavimo sistema užtikrina didelį naudojimo komfortą bei saugumą. Jos taip pat palengvina parkavimo problemos sprendimą modernizuotuose pastatuose.
Lietuvoje tokios sistemos vis populiarėja
„Automobilių parkavimo sistemos“ direktorius tvirtina, kad keltuvų sistema – saugi ir patikima. Jei staiga dingtų elektra, ją aptarnautų šalia pastato sumontuotas elektros generatorius, tad automobiliai ir jų savininkai neliktų įkalinti.
Energetinės sąnaudos yra palyginus nedidelės. Žinoma, jos priklauso ir nuo garažo tipo bei dydžio. Be to, kitas svarbus dalykas – tai triukšmas. Naujieji įrenginiai yra labai tylūs. Net dideliuose automatiniuose kompleksuose triukšmo lygis neviršija 30 dB.
Dėl to jie nereikalauja specialios akustinės apsaugos. Taip pat virpėjimo lygis yra žymiai žemesnis negu gali atlaikyti objekto konstrukcija. Ypatingais atvejais galima panaudoti amortizacinius įdėklus.
Įrengta nuotėkių speciali sistema, tad tikrai nereikia bijoti, kad ant mašinos varvės nešvarumai nuo kito automobilio.
Yra įrengimai, naudojami individualioje statyboje, kai trūksta vietos antro automobilio garažui. Vilniuje tokie garažai vis labiau populiarėja.
