Taip pat buvo nutarta pakoreguoti šlaito sutvirtinimo techninį projektą ir imtis priemonių jį
įgyvendinti.
„Lietuvos rytas“ neseniai rašė, jog ši bažnyčia gali nesulaukti garbingo 400 metų jubiliejaus.
Regint, kaip tiesiog akyse žemyn nuo šlaito nučiuožė mūrinė tvora, maldos namų kleboną Robertą Skrinską apniko blogos mintys: ar ilgai stovės Lapių bažnyčia?
Ant šlaito stovinti Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – viena
seniausių Lietuvoje. 1620 m. iškilęs sakralinis pastatas yra
valstybės saugoma kultūros vertybė.
Pasak Kauno rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, dar 1995
metais ekspertai nustatė, kad Lapių bažnyčios šventoriaus tvora yra
avarinės būklės. Šių metų vasario 27 dieną nugriuvo jos dalis. Bendrovės
„Ekspertika“ ekspertas Jurgis Ražaitis teigė, kad reikia kuo
greičiau stiprinti šventoriaus šlaitą, nes, prasidėjus pavasario
polaidžiui, jis gali slinkti dar sparčiau.
Kauno II dekanato dekanas monsinjoras Augustinas Paulauskas
pastebėjo, kad žmonių gyvybei šioje vietoje gresia pavojus, todėl
būtina pradėti šlaito tvarkymo darbus. Lapių bažnyčios klebonas
Robertas Skrinskas pabrėžė, kad reikėtų apjuosti pavojingiausius
šlaito ruožus ir užtikrinti žmonių saugumą. Klebono teigimu, mišias
būtų galima aukoti mokykloje.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
pavaduotojas Kęstutis Povilaitis, supažindinęs su bažnyčios šlaito
tvirtinimo darbų istorija, pabrėžė, kad čia iki šiol nebuvo įrengta
melioracijos sistema. Nėra drenažo, nepagilinti atraminiai pamatai,
neatlikti kiti projektuose numatyti šlaito tvirtinimo darbai. Dėl
šių priežasčių šventoriaus tvora jau daug metų trūkinėja ir griūva.
Kauno rajono savivaldybė Lapių bažnyčiai pernai skyrė 50 tūkst.
litų. Lėšos numatytos geologiniams, hidrologiniams tyrimams ir
drenažo projektui finansuoti. Vėliau Kultūros paveldo departamentas
skyrė apie 47 tūkst. eurų nuotekų sistemai sutvarkyti, tačiau darbų
konkursas dar neįvyko.
Komisija vienbalsiai nusprendė skelbti ekstremalią situaciją
Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šlaite.