Taip pat buvo nutarta pakoreguoti šlaito sutvirtinimo techninį projektą ir imtis priemonių jį įgyvendinti.
„Lietuvos rytas“ neseniai rašė, jog ši bažnyčia gali nesulaukti garbingo 400 metų jubiliejaus.
Regint, kaip tiesiog akyse žemyn nuo šlaito nučiuožė mūrinė tvora, maldos namų kleboną Robertą Skrinską apniko blogos mintys: ar ilgai stovės Lapių bažnyčia?
Ant šlaito stovinti Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – viena seniausių Lietuvoje. 1620 m. iškilęs sakralinis pastatas yra valstybės saugoma kultūros vertybė.
Pasak Kauno rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, dar 1995 metais ekspertai nustatė, kad Lapių bažnyčios šventoriaus tvora yra avarinės būklės. Šių metų vasario 27 dieną nugriuvo jos dalis. Bendrovės „Ekspertika“ ekspertas Jurgis Ražaitis teigė, kad reikia kuo greičiau stiprinti šventoriaus šlaitą, nes, prasidėjus pavasario polaidžiui, jis gali slinkti dar sparčiau.
Kauno II dekanato dekanas monsinjoras Augustinas Paulauskas pastebėjo, kad žmonių gyvybei šioje vietoje gresia pavojus, todėl būtina pradėti šlaito tvarkymo darbus. Lapių bažnyčios klebonas Robertas Skrinskas pabrėžė, kad reikėtų apjuosti pavojingiausius šlaito ruožus ir užtikrinti žmonių saugumą. Klebono teigimu, mišias būtų galima aukoti mokykloje.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis, supažindinęs su bažnyčios šlaito tvirtinimo darbų istorija, pabrėžė, kad čia iki šiol nebuvo įrengta melioracijos sistema. Nėra drenažo, nepagilinti atraminiai pamatai, neatlikti kiti projektuose numatyti šlaito tvirtinimo darbai. Dėl šių priežasčių šventoriaus tvora jau daug metų trūkinėja ir griūva.
Kauno rajono savivaldybė Lapių bažnyčiai pernai skyrė 50 tūkst. litų. Lėšos numatytos geologiniams, hidrologiniams tyrimams ir drenažo projektui finansuoti. Vėliau Kultūros paveldo departamentas skyrė apie 47 tūkst. eurų nuotekų sistemai sutvarkyti, tačiau darbų konkursas dar neįvyko.
Komisija vienbalsiai nusprendė skelbti ekstremalią situaciją Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šlaite.
