Apie 43 tūkst. eurų. Tiek praėjusį rudenį buvo prašoma už 6 arų sklypą ir kuklų sodo namelį sostinės Antakalnio mikrorajone, netoli Dvarčionių esančioje sodininkų bendrijoje.
Nors sklypas kraštinis, o namuko languose atsispindi miškas, šeimininkams taip ir nepavyko jo parduoti.
Greičiausiai nepavyks ir artimiausiu metu. Juk šių metų sausį Lietuvoje tebuvo nupirkti 43 sodo nameliai. Anot Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, tai vienas mažiausių rodiklių per pastarąjį dešimtmetį.
„Ketvirtą mėnesį iš eilės stebime ryškų sodo namelių pardavimo sandorių skaičiaus smukimą. Galbūt smarkiai sumažėjo jų pasiūla, o gal pirkėjai nebesidomi tokiu būstu“, – svarstė A.Petrošius.
2014-ųjų sausį sodo namelių buvo parduota 153, o lapkritį ir gruodį sandorių tebuvo 70.
Ramu, bet nepatogu
Duobėti, žiemą niekada nevalomi sodo keliukai. Jokio viešojo transporto. Vanduo – iš artezinio gręžinio, jo kokybė prasta, ypač greta Vilniaus.
Kieme – nuotekų surinkimo šuliniai. Autonominis šildymas – dažniausiai malkomis. Nėra nei kabelinės televizijos, nei laidinio interneto. Tai – trūkumai, kurie atbaido sklypų sodininkų bendrijose ieškančius žmones.
Tačiau yra ir privalumų. Čia ramiau nei mieste, o šilumos energija nėra brangi. Kūrenant malkomis 120 kvadratinių metrų ploto namui šildyti žiemą kas mėnesį tenka išleisti apie 72–87 eurus.
Už šalto vandens kubinį metrą mokama tiek pat, kiek kainuoja elektros kilovatvalandė, šiuo metu – 0,129 euro.
Namukai tebekyla
„Sodininkų bendrijose, ypač greta didžiųjų miestų, šiuo metu gyvenamųjų namų statoma daug. Prekyba sustingo, bet ne statyba“, – tikino architektas Irmantas Pinkoraitis.
Statybas sodininkų bendrijose kursto ir tai, kad sodo namams, kurių plotas neviršija 80 kvadratinių metrų, nereikia statybos leidimo. Registrų centre duomenų apie tokius statinius atsiranda nebent tuomet, kai savininkas juos įregistruoja rengdamasis parduoti.
Greta Vilniaus esančiose sodininkų bendrijose namai kyla sparčiau, nei to norėtų anksčiau ten apsigyvenę miestiečiai. Juk neretai iškilęs kaimynų statinys ima ir užstoja akims mielą vaizdą.
Vilniaus savivaldybė smarkiai neriboja sodininkų bendrijose kylančių pastatų aukščio.
Prireikus jie gali iškilti ir iki trijų aukštų.
Tačiau jei sodo namo plotas tesiekia 80 kv. metrų, pastatas negali būti toks aukštas.
„Žmonės, statydamiesi soduose vasarnamius, prašo juose įrengti viską, ko reikia kasdieniam gyvenimui: ir vandentiekį, ir nuotekų surinkimo sistemą.
Esą kad senatvėje tuose namuose būtų galima nuolat gyventi“, – kalbėjo I.Pinkoraitis.
Įrengia pirtį, bet ne rūsį
Architektai dažnai sulaukia prašymų sodo namelyje suprojektuoti ir pirtį. Kartais jos statomos ir greta namo.
Užtat rūsiai specialiai nebekasami. Paprastai jie statybą pabrangina maždaug trečdaliu.
„Jei rekonstruojamas senas sodo namelis, po kuriuo yra rūsys, jis išsaugomas. Bet jei kyla naujas statinys, dažniausiai liejami gręžtiniai pamatai“, – užsiminė I.Pinkoraitis.
Vis daugiau soduose statoma rąstinių arba karkasinių namų. Juk mediniame name mikroklimatas yra geresnis nei blokiniame. Be to, medinis namas žiemą greitai prišyla, o vasarą saulė smarkiai jo neįkaitina.
Stato kaip kas išmano
Statybų kainos šiuo metu smarkiai nesikandžioja. Anot architekto, nedidelių statybos įmonių pasirinkimas yra didelis, ir visiems joms reikia darbo.
„Visa bėda, kad dabar, kai teisės aktai yra pasikeitę ir mažiems statiniams nebereikia statybos leidimo, soduose namus žmonės dažnai stato be projektų.
Pavyzdžiui, statydami rąstinį namą bendrauja su pačiais statybininkais. Pastarieji paprastai turi sukaupę projektų, tad architektus sodininkai aplenkia“, – skundėsi I.Pinkoraitis.
Tačiau prieš statant sodo namą pabendrauti su architektu yra pravartu.
Jis bent jau gali užmesti akį į techninį reglamentą. Pats statytojas juk nežino, kad net ir statant sodo namelį būtina laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų – tam tikrų atstumų iki kitų statinių.
Be to, po žeme gali būti nutiesta komunikacijų, pavyzdžiui, telekomo kabelių, dujų ar vandentiekio vamzdynų. Todėl pravartu pažiūrėti, kad kastuvas neįsmigtų ten, kur negalima.
Bankai – apdairesni
Marius Čiulada
Nekilnojamojo turto ekspertas
„Sumaištį pernai buvo sukėlęs ir euro įvedimas. Jis 2014-ųjų pradžioje keletu procentų kilstelėjo nekilnojamojo turto pardavimą.
O dabar didėjanti padoraus būsto pasiūla miesto centre gesina sodų paklausą. Juoba kad tai miesto teritorijos, kurių plėtra chaotiška.
Anksčiau sodo namai turėjo svarbų privalumą – autonominis šildymas buvo pigesnis nei centralizuotas. Dabar miesto būsto šildymas pinga.
Tikėtina, kad sodo sklypų populiarumą prigesino ir bankai. Jie neteikia paskolų sklypui sodininkų bendrijose įsigyti, nebent perkamas sodas su namu.“
Daugiau apie nekilnojamąjį turtą – mūsų „Facebook“!
