Nusilupusiais dažais, apdaužytu kėbulu, aprūdiję.
Taip atrodo namų kiemuose besiilsintys automobiliai, kuriuos šeimininkai pavertė sandėliais, dažniausiai prigrūstais nereikalingų daiktų.
Į priekaištus, kad tokie sandėliai negražiai atrodo, tie šeimininkai atšauna: „Pigu.“
Su jais reikėtų sutikti – įrengti tokį sandėlį nekainuoja nė cento. Nereikia plytų, cemento, lentų. Bet ar malonu jį kasdien matyti pro langus?
Tiesa, miestuose tokių sandėlių retai aptiksi – tvarkdariai pasirūpina, kad griuvenos prie namų nebadytų akių. Bet kaimuose jų apstu.
Primena keliones
Kęstučio Baikščio sodyboje Gražaičių kaime (Joniškio r.) – tikra sandėlių ant ratų karalija.
Prie pat kelio – „Audi“ pažaliavusiais ratais. Anot šeimininko, šiuo automobiliu kadaise keliavo jo brolis, dabar ūkininkaujantis prie Latvijos sienos.
Kiek toliau prie kluono – „Zaporožec“. Automobilis be ratų, jo salonas dar pustuštis, bet K.Baikštys taip pat jį ketina prigrūsti visokių gelžgalių, kurių kieme pilna. Šiuo automobiliu važinėjo pats K.Baikštys.
Dar vienas riedantis „Zaporožec“ – mediniame garaže. Ar šeimininkas yra šių automobilių gerbėjas?
Ne, K.Baikštys per savo gyvenimą išmėgino ne vieną automobilį. Jis mielai sutiko aprodyti savo valdas.
Štai palaukėje „Moskvič“. Tas tai jau tikrai sandėlis. BMW kėbulas gudriai įmontuotas į malkinę ir taip pat paverstas milžiniška daiktų dėže.
K.Baikštys atsiduso: tai buvo vienas pirmųjų iš užsienio atkeliavusių automobilių.
Tada buvo laikai, kai Lietuvos keliais riedėjo beveik vien „Moskvič“, „Žiguli“ arba „Volga“ automobiliai.
Tuo BMW važinėjo K.Baikščio anūkas. Kai nusipirko kitą mašiną, senojo automobilio kėbulą atidavė seneliui. O tas jau žinojo, kur jį pritaikyti.
Pasak Gražaičių kaimo senbuvio, tokiems sandėliams ne tik nereikia nė cento. Nereikia ir popierių valdžios įstaigose tvarkyti, projektų derinti. O išėjus į kiemą jie primena keliones. Juolab kad dabar K.Baikštys retai iškelia koją iš kiemo.
Kadaise veždavo vaikus
Barskūnuose (Širvintų r.) stovintis mikroautobusas „Nisa“, anot poeto klasiko, apaugęs pelėsiais ir kerpėmis.
Kadaise mėlynais dažais nudažyta Lenkijoje pagaminta transporto priemonė vežė vaikus į mokyklą. Tokių keliuose jau nebesutiksi.
„Dabar kiekvienas varžtelis kainuoja“, – atsiduso mikroautobusą „Nisa“ vairavęs Rimantas Meška, teisindamasis, kodėl automobilis labai nekaip atrodo.
Dabar barskūniškis moksleivius vežioja kur kas šiuolaikiškesniu mikroautobusu „Mercedes-Benz Sprinter“.
Sandėlis iš nurašyto mikroautobuso išėjo puikiausias, nes durys atidaromos iš abiejų pusių.
Taip gamintojai pasielgė todėl, kad lenkiška transporto priemonė buvo pritaikyta policijai.
Į troleibusą daug telpa
Anavilio kaime (Vilniaus r.) gyvenantis bitininkas Stanislavas Liachovičius penkis iš Vilniaus atsivežtus troleibusus pritaikė bičių aviliams. Viename troleibuse gyvena 31 bičių šeima.
Tačiau vieną sostinės gatvėmis ketvirtį amžiaus riedėjusį troleibusą S.Liachovičius paliko sandėliui.
Mat bičių aviliams labiau tinka jaunesni troleibusai „Škoda 14Tr“. O senesnius troleibusus „Škoda 9Tr" tam sunkiau pritaikyti. Tuo S.Liachovičius įsitikino iš vieno jų vis dėlto pagaminęs bitėms daugiabutį.
Todėl bitininko sodybos kieme liko stovėti senesnis troleibusas „Škoda 9Tr“.
Kadaise šis troleibusas Vilniuje kursavo 2-uoju maršrutu iš stoties į Saulėtekį ir 17-uoju maršrutu iš Naujininkų į Žirmūnus.
„Reikės viduje pasitvarkyti“, – šypsojosi bitininkas, nes į troleibusą prigrūsta visokių daiktų.
Sodybos kieme stovintis troleibusas neperdažytas, tokių spalvų jis važinėjo ir Vilniuje.
S.Liachovičius nusipirko tiktai transporto priemonės griaučius su ratais – nei keleivių sėdynių, nei jokios įrangos nebuvo likę.
Būdoje – nebe įrankiai
Skėmių kaime (Radviliškio r.) sandėliu virto sovietinis sunkvežimis GAZ su vadinamąja būda.
Žaliais dažais nudažytoje didžiulėje keturkampėje dėžėje su langais daug visko telpa. O kad būtų patogiau pasiekti tokio sandėlio duris, paklotas ir lentgalys.
GAZ ratai dabar įaugę į žemę, o kadaise jie dardėjo kolūkio vieškeliais. Sunkvežimis skubėdavo į laukus, kai pagalbos prireikdavo žemdirbių technikai – sulūždavo traktorius ar kombainas.
Tai buvo dirbtuvės ant ratų, o būdoje – visi remontui reikalingi įrankiai.
Skėmių kaimo gyventoja sakė neprisimenanti, ar ant tos būdos švietė užrašas „Techninė pagalba“, bet greičiausiai, kad taip. Dar ant stogo tabalavo antena, kad žemdirbiai pagalbą galėtų išsikviesti radijo ryšiu.
Juodės kaimo (Širvintų r.) gyventojas, paversdamas suknežintą lengvąjį automobilį sandėliu, nepaliko nei ratų, nei stiklų. Tik ar daug naudos iš tokio, jeigu jis kiaurai perlyjamas?
„Nelabai gražiai atrodo, bet čia ne mano, kaimyno“, – tvirtino šio kaimo gyventojas Stanislavas Vulčickis.
