Mieste, kuriame vilų bei namų turi arabų šeichai, kino, muzikos ir sporto žvaigždės ir turtingiausi Europos žmonės 36 metų vyras iš Marijampolės į susitikimus su savo klientais vyksta nuostabiu keliu palei Viduržemio jūrą, vasara ar žiema – čia visada šilta ir saulėta, auga palmės ir žydi įvairiausi krūmai.
Ispanijoje – penkti metai
„Bet paprastai neturiu laiko visu tuo pasidžiaugti, nes vežioju klientus po nekilnojamojo turto (NT) objektus iki vėlaus vakaro, kartais – šeštadieniais ir sekmadieniais“, – sakė Kauno technologijos universiteto absolventas, jau penkerius metus Ispanijoje pardavinėjantis įvairų būstą.
Dainius visada domėjosi nekilnojamuoju turtu. Kai butai Kaune tekainavo 10–15 tūkst. JAV dolerių (maždaug 35–50 tūkst. litų), tuo metu jis žvalgėsi būsto sau. Buto paieškos vyro visiškai nevargino, priešingai – jam patiko lankytis įvairiose Kauno vietose, apžiūrinėti butus, bendrauti su nekilnojamojo turto agentais.
„Labai patiko ir televizijos laidos, kuriose buvo kalbama apie nekilnojamąjį turtą, o ypač – apie žmones, kurie perka būstus šiltuose kraštuose – Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje. Prisimenu, kaip tuomet svarsčiau, ką jie ten perka – prašmatnias vilas, nedidelius apartamentus, perka griuvėsius ir juos paverčia puikiais namais, kuriuose vėliau apsigyvena arba išnuomoja?“ – prisimena pašnekovas.
Minčių pačiam imtis nekilnojamojo turto verslo jam nekilo, kol 2008-ųjų pradžioje atvyko į Ispaniją. Buvo pats sunkmečio įkarštis – baigėsi lengvai dalijamos paskolos, NT kainos ėmė kristi.
Kai kas suskubo pardavinėti turimus būstus nuleidę kainas. Kiti manė, kad krizė greitai praeis.
Įsigijo erdvų namą už gerą kainą
„Man sunkmetis išėjo tik į gera. Nusipirkau erdvų namą už tokią sumą, kurios iki krizės būtų užtekę tik kukliam dviejų miegamųjų butui.
Tada pradėjau ieškoti būsto pardavimui ir apie tai skelbti Lietuvoje – įkėliau skelbimus visose internetinių skelbimų svetainėse. Susikūriau interneto svetainę, kuri, tiesą sakant, nors ir kiek apleista, vis dar veikia. Žinoma, nesitikėjau daug klientų, bet, mano nuostabai, susidomėjusiųjų buvo visada“, – savo karjeros pradžią prisimena buvęs marijampolietis.
Netrukus jis įsidarbino vienoje Malagos NT agentūroje. Ir kaip gi jis nustebo suvokęs, kad lietuvių ir ispanų mąstymas labai skiriasi. Jie, pavyzdžiui, nepaiso punktualumo, lengviau žiūri į darbą ir apskritai į gyvenimą. Dabar Dainius sako, kad ispanai skiriasi ne tik nuo lietuvių, bet ir nuo visų kitų europiečių.
„Jei užsieniečiai konkrečiai žino, kokio, kur ir už kiek būsto nori, patys aktyviai jo ieško, o ispanai niekur niekada neskuba, jų paieškos zona paprastai būna labai plati ir labai dažnai jie nusiperka tokį NT, apie kurį per pirmus pokalbius net užsiminę nebuvo“, – apie savo darbo specifiką pasakojo D.Markevičius. Net nekilnojamojo turto agentūros Ispanijoje skirtingai dirba – arčiau Malagos, uostamiesčio, Pietų Ispanijoje, užsieniečių gyvena mažiau nei Marbeljoje. Todėl tenykštėse agentūrose dirba tik ispanai, kurie dar ne visi moka anglų kalbos.
Padėtis rinkoje gerėja
Lietuvis gyvena Benalmadenoje – pusiaukelėjė tarp Malagos ir Marbeljos, o dirba šiuo metu vienoje didžiausių Marbeljos nekilnojamojo turto agentūrų – „Bromley Estates Marbella“.
Ši įmonė veikia nuo 2009-ųjų. Nuo tada, kai būstų Ispanijoje beveik niekas nepirko. Negana to, bankai ėmė atiminėti butus iš žmonių, kurie nebepajėgė susimokėti paskolos įmokų.
„Viskas ėmė keistis tik pernai. Gatvėse padaugėjo turistų su brangiais išsinuomotais automobiliais, miesto centre atsidaro naujų kavinių, barų ir restoranų. Vis daugiau žmonių apsilanko Ispanijos pietuose. Įsibėgėjo ir nekilnojamojo turto pirkimas. Sakyčiau, kad būtent 2014 metais įvyko svarbus lūžis. Daugelis bankų geromis kainomis pardavė dar prieš krizę statytus objektus, – svarstė NT agentas. Kaip tik šįmet man pavyko sudaryti brangiausią sandorį – latvis viename gyvenamajame komplekse įsigijo 4 butus už 650 tūkst. eurų. Dar vienas mano klientas per 2 metus į NT investavo maždaug 1,5 mln. eurų.“
Dainius pasakojo, kad dar ir dabar daug klientų ieško bankui priklausančio nekilnojamojo turto iki maždaug 100–150 tūkst. eurų. Bet tokių vis mažiau. Kelios stambiosios statybos bendrovės vėl ėmėsi statyti. Tiesa, plėtotojai labiau orientuojasi į užsienio pirkėjus, kurie prašo baltų, erdvių, modernių apartamentų su didžiulėmis terasomis ir vaizdais į jūrą.
Tokių būstų kainos prasideda nuo 250 tūkst. eurų. Tačiau būtent užsieniečiai palaiko nekilnojamojo turto rinką Pietų Ispanijoje. Tiesa, lietuvių tarp užsieniečių pirkėjų retai pasitaiko.
Pagelbėjo klaipėdiečių šeimai
Kosta Del Solio regionas (Ispanijos provincijai Andalūzijai priklausanti pietinė dalis, besidriekianti beveik 200 km palei Viduržemio jūrą) laikomas geriausiu Ispanijoje, todėl būstas čia brangus. Daugelis lietuvių dar nėra pasiruošę mokėti tokių pinigų, tad ieško būsto kituose Ispanijos regionuose.
„Tiesa, dabar turiu naują klientų grupė – Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai. Jie perka butus, kuriuos vėliau išnuomoja ar ateityje tikisi parduoti už didesnę kainą. Tokius būstus esu pardavęs 8 klientams iš Lietuvos. Kaip ir užsieniečiai, lietuviai paprastai ieško maždaug 100 tūkst. eurų vertės apartamentų, nors vienas pirko ir už 300 tūkst. eurų.
Įdomu, kad lietuviai paprastai perka be banko paskolų, greičiausiai – už sunkiai uždirbtus pinigus. Nors gal ne visi žino, kad bet kuris Ispanijos bankas Europos Sąjungos piliečiams gali suteikti maždaug 50 proc. būsto vertės paskolą“, – su lrytas.lt skaitytojais žiniomis dalijosi Dainius. Apskritai Kostoje Del Solyje lietuvių jis sutinka retai, dar rečiau gatvėse pamato automobilių su lietuviškais numeriais.
Praėjusią savaitę Dainius surado ir padėjo įsigyti maždaug 80 kv. metrų butą su 50 kv. metrų terasa keturiasdešimtmečių porai iš Klaipėdos. Už 80 km nuo Malagos esantį būstą šeima sumokėjo 120 tūkst. eurų.
