Būstui apibūdinti į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ jau reikėtų įtraukti ir naujų žodžių: suolelis autobusų stotelėje (viena močiutė Vilniaus geležinkelio stoties prieigose tokiame „namelyje“ gyvena jau seniai), kanalizacijos anga, šiukšlių konteinerio patalpa daugiabučiame name.
Vieną ankstų rytą išnešęs šiukšles vos neužmyniau ant galvos prie konteinerio įmigusiam benamiui. Visaip būna...
O štai Kinijoje ne taip seniai atsirado ypatinga būsto rūšis. Anglakalbiai vadina tokius būstus namais-vinimis („nail house“). Darinys „dingzi hu“, išvertus iš kinų kalbos, reiškia: „namų ūkis“ ir „vinis“.
Tačiau šio namų ūkio prasmė kiek kitokia – šį terminą kinai vartoja norėdami įvardinti būstą, kurio savininkas atkakliai priešinasi žemę nusipirkusio ir teritorijoje naujų pastatų statyti norinčio turtuolio norams iškraustyti jį kitur.
Pagal Kinijos įstatymus, niekas neturi teisės nugriauti kito žmogaus namo ir iškelti jo kitur, jeigu šis nesutinka. O žmonės nesutinka keltis kitur, nes paprastai jų netenkina siūlomos kompensacijos dydis.
Kadangi kinai užsispyrę, tokie namai-vinys dygsta kaip grybai po lietaus. Kartais prieinama iki kurioziškų atvejų. Kinijos žiniasklaida praneša, kad pietryčių Kinijoje esančiame Naningo mieste vidury kelio stovi namas-vinis, visiška lūšnelė, dėl kurios miesto plėtra užsiimančios institucijos niekaip negali užbaigti rangos darbų, kurių pabaigos laukia visas miestas.
Šiame name niekas negyvena, tai kaimo palikimas – praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje į šią vietą buvo atkeltas vienas kaimas. Kad būtų galima šį namą nugriauti, deramasi jau daugiau kaip dešimt metų. Bet rezultatų nėra... O žemės kaina kyla kaip ant mielių.
2007 metais Čongčingo mieste vieno labai seniai stovinčio namo-vinies savininkas irgi atsisakė kraustytis. Statybininkai pavertė jo namą sala: iškasę aplink jį didžiulę devynių metrų gylio duobę, jį tarsi iškėlė ant postamento.
Nekilnojamojo turto bendrovė „Chongquing Zhengsheng Real Estate Company“ norėjo šią vietą paversti aikšte su aplink esančiais daugiaaukščiais namais, kuriuose būtų daugybė prabangių apartamentų, parduotuvių ir kino teatrų. Namo savininkas pasakė, kad jis nori 20 milijonų juanių arba čia liks iki pasaulio pabaigos.
Kinijai sparčiai žengiant į priekį, tokių pavienių namų turėtų atsirasti dar ne vienas. Suprantu, kad ne vienam skaitytojui į galvą toptelėjo mintis, kad panašių kuriozų yra buvę ir pas mus. Daug kas žino namą Tūkstantmečio gatvėje Vilniuje, kurio šeimininkas irgi nesutiko išsikelti.
Parengė Leonas Grybauskas
