Tikimasi, kad tokios priemonės padės pagrindinę Kauno aikštę padaryti kuo gyvybingesnę.
Kokiais būdais Rotušės aikštę galima būtų padaryti patrauklią kauniečiams? Ko reikėtų, kad miestiečiai pamėgtų laisvalaikį leisti ir kitose dabar labiausiai apleistose miesto aikštėse?
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedros vedėjas profesorius Kęstutis Zaleckis įsitikinęs, kad Rotušės aikštėje tikrai reikia permainų. Viena jų, kuri ne visiems kauniečiams gali patikti, – eismo ribojimas.
Taip pat specialistas turi minčių, kaip įkvėpti gyvybės ir kitoms dabar miestiečių nemėgstamoms aikštėms.
– Rotušės aikštėje šią vasarą laikinos lauko kavinės bus statomos ne jos viduryje, o pakraščiuose. Kaip manote, ar tai geras sprendimas? – „Laikinoji sostinė“ paklausė K.Zaleckio.
– Kuriant miesto plėtros idėjas, reikėtų parengti scenarijus, pagal kuriuos plėtosis įvairios teritorijos. Pavyzdžiui, miesto centras, Laisvės alėja galėtų būti verslo židiniu. Senamiestis – kavinių ir menininkų zona.
Vilniaus ir kitos senamiesčio gatvės jau atgijusios. Į jose veikiančias kavines traukia daugybė žmonių. Rotušės aikštė nėra tokia gyvybinga, praradusi savo trauką. Joje trūksta kavinių, ypač vasarą.
Verslininkai turėtų pastebėti, kad pamažu ir pas mus, kaip Vakarų Europoje, prigyja gatvės gyvenimo būdas. Žmonės nori lauko kavinėse sėdėti, stebėti kitus, bendrauti. Prie laiko leidimo kavinėse labai prisidėjo ir bevielis internetas. Tampa vis madingiau juo naudotis sėdint užeigose.
Tačiau gyventojai ilsėdamiesi viešose erdvėse nori justi ir kamerinę atmosferą. Todėl sprendimas statyti lauko kavines palei aikštės kraštus yra neblogas. Kavinių lankytojai jausis tarsi sėdėtų kamerinėse erdvėse ir drauge matys atvirą erdvę.
Kalbant apie pačių lauko kavinių stilių, manau, kad jos visos visiškai vienodos neturėtų būti. Pasakysiu paprastai. Didelis namas gali turėti daug langų.
Jie gali būti įvairių dydžių ir formų, tačiau visas pastatas – vieningo stiliaus. Taip turėtų atrodyti ir Rotušės aikštės lauko kavinės. Jos gali būti skirtingos, bet bendras vaizdas – vieningas.
Sprendimas neleisti statyti lauko kavinių aikštės viduryje suteiks galimybę pačioje aikštėję rengti įvairius renginius, kuriems netrukdys laikini vasaros paviljonai. Aikštė galėtų virsti menininkų saviraiškos vieta.
Pati Rotušė kol kas yra tik Santuokų rūmai. Būtų naudinga, jei joje dažniau vyktų įvairesnių renginių.
– Vasarą taip pat planuojama nuo penktadienio 17 valandos iki savaitgalio pabaigos Rotušės aikštėje riboti eismą. Kaip manote, ar kauniečiai bus tuo patenkinti? Ar įmanoma pakeisti gyventojų įprotį važiuoti per aikštę?
– Intensyvus eismas – dar viena Rotušės aikštės bėda. Automobilių eismas atkerta aikštę nuo ją supančių pastatų. Manau, kad patekti į aikštę automobiliais turėtų tik įmones aptarnaujantis ir čia gyvenančių kauniečių transportas.
Su studentais esame tyrinėję automobilių srautus Kaune. Eismas nuo Rotušės aikštės drąsiai gali būti nukreiptas Birštono ir Šv. Gertrūdos gatvėmis. Gal iš pradžių kauniečiams tai nepatiktų, bet prie kitokios eismo tvarkos galima priprasti.
Jau kurį laiką kalbama ir apie pačios Rotušės aikštės rekonstrukciją. Remiantis šiuolaikinės architektūros principais madinga taikyti mišrias aikščių funkcijas – kai jose vyksta ir eismas, ir ilsisi pėstieji.
Pavyzdžiui, Olandijoje aikštės grindžiamos vientisa danga, neatskiriant gatvės ir pėsčiųjų zonų. Vairuotojai turi taikytis prie pėsčiųjų.
Mano nuomone, pas mus tokį principą dar per anksti taikyti. Net ir greitį ribojantys ženklai vargu ar privers vairuotojus būti tokius mandagius, kad netrukdytų pėstiesiems.
Tačiau gyventojų nuomonės šiuo klausimu būtų galima paklausti.
– Senamiestyje turime dar vieną – Steigiamojo Seimo aikštę. Ką daryti, kad ji būtų patraukli?
– Pirminė šios vietos funkcija buvo aikštė, skirta turgui. Joje stovėdavo laikini paviljonai, virė gyvenimas.
Dabar ją supa gyvenamieji namai ir ji visiškai nepatraukli, nors įrengtas fontanas. Žmones, matyt, gąsdina greta esanti judri Šv. Gertrūdos ir kitos gatvės.
Manau, kad ši aikštė vėl būtų patraukli, jei joje ir vėl atsirastų laikini paviljonai, skirti įvairiai prekybai, ir lauko kavinės. Laikini pastatai užstotų pro šalį važiuojančius automobilius, aikštės vidus taptų jaukesnis.
– Ką daryti, kad miesto aikštės ir atsirandantys vis nauji skverai būtų patrauklūs kauniečiams?
– Svarbiausia, kad specialistams būtų patikėta sugalvoti, kam skirtos esamos ar būsimos miesto aikštės bei skverai. Kad būtų iš anksto sumanyta, kas jose gali būti – kavinės, vaikų žaidimo aikštelės, amfiteatrai.
Kai tokiose erdvėse vyks nuolatinis socialinis gyvenimas, jų neužkariaus asocialūs asmenys.
Pavyzdžiui, Vilijampolėje esanti Sąjungos aikštė dabar apleista, joje renkasi girtuokliai. Pertvarkant ją čia galėtų atsirasti vaikų žaidimo aikštelės, vieta vietinės bendruomenės renginiams, susibūrimams.
Tvarkant šios aikštės prieigas galima išnaudoti ir greta esančią Neries pakrantę. Taip atsirastų vieta pasivaikščiojimams pakrantės gamtoje, erdvė poilsiui aikštėje šeimoms. Tai būtų patogu aplink gyvenantiems žmonėms. Joje neberastų vietos girtuokliai.
