Tiesa, kaunietis įsigijo griuveną, kurią norint paversti patogiais poilsio namais reikėjo investuoti apie 145 tūkst. eurų. Bet vis dėlto – gardus kąsnelis. Ir juo susigundė ilgą laiką bičiuliais laikyti verslo partneriai australai.
Pigiai įsigytas brangus turtas Nidoje, poilsio namai Naglių gatvėje, S.Stasiūnui laimės neatnešė – tik beveik 5 metus bylinėjimosi. Po priešingus sprendimus skelbusių teismų Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad S.Stasiūnui priklausiusi poilsio namų dalis turi atitekti kitos dalies savininkui, nė cento į buvusį avarinės būklės statinį neinvestavusiam Australijos lietuviui Vytautui Skirkai.
Pastarasis iki šiol valdė tik apleistas, kurortinei nuomai netinkamas patalpas be vandens ir elektros. Dabar galės imtis verslo, džiaugdamasis teismo dovana, gauta po ilgų bylinėjimosi metų.
Bet ar ilgai džiaugsis? Mįslingais sandoriais apipintų poilsio namų istorijoje paskutinis taškas dar nepadėtas. Pažintis su australais
Ši keista istorija apima plačią geggrafinę erdvę nuo Lietuvos iki Australijos. Ji prasidėjo, kai daugiau kaip prieš dešimt metų kaunietis S.Stasiūnas susipažino su lietuvių kilmės australais, broliais Vytautu ir Kęstučiu Skirkomis. Pensininko Vytauto pajamos buvo kuklios, o Kęstutis Skirka vertėsi nafta, buvo ir yra pasiturintis žmogus.
Tarp vyrų užsimezgė draugiški santykiai. Bet kaip dažniausiai būna, draugus sukiršino pinigai. Atvykęs į Lietuvą V.Skirka paprašė S.Stasiūno padėti įsigyti nekilnojamojo turto vaizdingoje vietovėje ir kartu imtis verslo. Anksčiau kaunietis sukosi statybų versle, todėl sutiko padėti tautiečiui iš tolimojo krašto.
Jis 2004 metais sužinojo, kad Nidoje parduodami apleisti, palyginti nebrangiai įkainoti „Zundos“ poilsio namai . Jų dalį (397 kvadratinių metrų ploto) pagal įgaliojimą V.Skirkai ir nupirko kaunietis, esą dar paskolinęs australui 150 tūkst. litų.
V.Skirka ketino investuoti Lietuvoje, nors prisipažino, kad pinigų turi nedaug.
Ši aplinkybė, kaip vėliau paaiškėjo, buvo lemtinga ir smarkiai atsirūgo į bendrą veiklą su australais įsitraukusiam kauniečiui.
„Zundą“ pardavusi statybų bendrovė „Ekra“ pasiūlė tik už 1000 litų ( apie 290 eurų) pirkti ir kitą poilsio namų dalį Naglių gatvėje – apie 200 kv. m pagalbinių patalpų.
Pagal detaliuosius planus šis sudūlėjęs statinys buvo numatytas griauti. Nugriovimo kaina įvertinta daugiau kaip 125 tūkst. litų (36 tūkst. 230 eurų) , darbus turėjo atlikti pirkėjas.
Verslas ėjo kaip iš pypkės
S.Stasiūnas susigundė retai pasitaikančia proga už palyginti mažą kainą įsigyti apie 3,6 aro sklypą, kuris liktų nugriovus avarinės būklės poilsio namų dalį. Ten buvo tualetai, elektros skydinė, vandentiekio mazgas.
Kaunietis vylėsi kartu su australu imtis verslo, nuomoti kambarius poilsiautojams.
Bet S.Stasiūnas nesunkiai įtikino V.Skirką, kad nugriauti skirtas statinys būtų perkamas jo vardu. Štai čia ir pradėjo birti klaustukai. Ko siekė verslininkas, pirkdamas turtą ne savo vardu?
„Jo vardu pirkau todėl, kad nereikėtų steigti dar vienos įmonės, o vėliau būtume tarpusavio reikalus išsprendę, nes maniau, jog esame draugai. Aš ėmiau administruoti visą V.Skirkos įsigytą pastatų kompleksą, remontavau už savo pinigus“, – tvirtino S.Stasiūnas.
Vėl keistas sutapimas, nusišypsojęs laime S.Stasiūnui: 2006 metais Nidoje Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo sprendimu buvo naikinami detalieji planai ir išnyko būtinybė nugriauti statinį, jį buvo galima rekonstruoti ir pritaikyti poilsio verslui.
2009-aisiais S.Stasiūnas perpirko pagalbinių patalpų dalį iš V.Skirkos – vėl už 1 tūkst. litų (apie 290 eurų). Vėliau australas teismuose tikino, kad taip jam S.Stasiūnas daryti pataręs, kad būtų nuslėptas turtas nuo jo žmonos, su kuria tais metais V.Skirka skyrėsi. Kaunietis atkakliai neigė šią versiją, sakydamas, jog perrašyti turtą jo vardu siūlė pats australas.
Taip kauniečiui pavyko įsigyti 200 kv. m Nidoje, pradinei investicijai skyrus tik tūkstantį litų. Tiesa, jis tikina turėjęs investuoti apie 500 tūkst. litų (apie 145 tūkst. eurų), kad pagalbines patalpas paverstų tinkamas poilsiautojams. Registrų centro duomenimis, šios poilsio namų dalies vertė dabar siekia apie 322 tūkst. eurų.
Pajuto smūgį į nugarą
Šešerius metus su australu verslas ėjo kaip iš pypkės, draugai dalijosi iš nuomos gautus pinigus.
Verslo partnerių santykiai aukštyn kojomis apvirto 2011 metų vasarą.
Paaiškėjo, jog V.Skirka esą dar nuo 2008 metų Australijoje likusiam savo broliui Kęstučiui Skirkai yra skolingas milijoną Australijos dolerių (apie 608 tūkst. eurų).
K.Skirka per teismą pareikalavo, kad brolis kuo greičiau grąžintų skolą arba ji būtų išieškota kažkodėl būtent iš jo poilsio namų Nidoje, nors V. Skirka turėjo ir daugiau nekilnojamojo turto Australijoje (nuomojamą dviejų kambarių butą) ir Kaune.
Ieškovas K.Skirka, kuriam atstovavo vienas sumaniausių Kauno advokatų Gintaras Černiauskas, paprašė į išieškomo turto sąrašą įtraukti ir 200 kv. m pastatą, kurį neseniai iš australo buvo perpirkęs S.Stasiūnas.
Pareiškime Klaipėdos apylinkės teismui nurodyta, jog S.Stasiūnas įsigijo didelės vertės turtą už neprotingai mažą kainą, todėl sandoris turi būti naikinamas – esą reali perleisto turto vertė siekė daugiau kaip milijoną litų (per 300 tūkst. eurų).
Tai reikštų, kad statinys turėjo būti grąžintas V.Skirkai kaip turtas, priskirtas kreditoriniams įsipareigojimams broliui. Ieškinyje remtasi teisiniu aktu – acto Pauliana, kuris numato, kad skolingas asmuo negali imtis veiksmų, kurie pablogintų jo finansinę padėtį ir tokiu būdu suvaržytų jo kreditorinius įsipareigojimus.
Ir nuo to laiko net 5 metus teismai nesugebėjo aiškiai ir vienaprasmiškai atsakyti į klausimą: ar toji vieno brolio skola kitam buvo tikra ar tariama?
Paskola tikra ar dėl akių?
Paaiškėjo dar viena keista aplinkybė – pasirodo, kad tais pačiais 2011 metais V.Skirka tik už 2 tūkst. litų (580 eurų) savo poilsio namų dalį, beveik 400 kvadratinių metrų, pardavė sugyventinei Laimai Brimerienei. Tad oficialiai jis atrodė vargšas, už grašius pardavęs daugiau kaip milijono litų vertės poilsio namus Nidoje.
Klaipėdos apylinkės teismas 2012 metų spalį ieškinį atmetė – teisėjas Saulius Zajarskas nerado pagrindo nuspręsti, kad S.Stasiūnas turėtų savo turtu atsakyti už verslo partnerio skolas, esą laikas taikyti acto Pauliana teisę jau praleistas.
Abejonių teisėjui sukėlė ir neva Australijoje sudaryta V.Skirkos 1 mln. australiškų dolerių paskolos sutartis su broliu K.Skirka. Teismui nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų, kad tokia paskola iš viso buvo: nei kvitų, nei pinigų pervedimo iš vienos sąskaitos į kitą požymių. Kvitai esą kažkodėl buvo sunaikinti.
K.Skirka per advokatą G.Černiauską apskundė nutartį Klaipėdos apygardos teismui. Šis teismas (teisėjas Egidijus Mickevičius) jau kitaip pažiūrėjo į bylą ir 2013 metų rugpjūtį priėmė australui palankų sprendimą: V.Skirkos sandoriai su S.Stasiūnu ir L.Brimeriene naikinami, turtas grąžinamas australui.
Kaip matyti iš šio teismo protokolų, teisėjas E.Mickevičius nusprendė, jog apylinkės teismo acto Pauliana institutas šiuo atveju gali būti taikomas, esą V.Skirka, įkalbėtas S.Stasiūno, fiktyviu sandėriu slėpė turtą nuo brolio kreditoriaus.
Skirtingų sprendimų virtinė
Tada skundu į skundą atsikirto S.Stasiūnas. Klaipėdos apylinkės teismas 2013 metų rugpjūtį vėl nagrinėjo bylą, ankstesnę teismo nutartį apversdamas aukštyn kojomis. Jo esmė: S.Stasiūnas turtą įsigijo teisėtai, pastatas Nidoje neturi būti įtrauktas į V.Skirkos kreditorinių įsiskolinimų kraitį.
Bet tai nebuvo paskutinis teismo žodis. Teisinės aistros plieskėsi dar ne kartą. Ypač įdomi paskolos sutarties problema – teismai taip ir neišsklaidė dvejonių, jog ji galėjo būti klastotė.
Ieškovo advokatas beveik dvejus metus, kai vyko bylos procesai, nenorėjo teismui parodyti sutarties originalo. O kai parodė, pareikalavo kuo greičiau grąžinti po apžiūros.
S.Stasiūnas kreipėsi į Kauno kriminalinę policiją ir pareiškė, kad grupė asmenų bando užvaldyti jo didelės vertės turtą klastodami dokumentus.
Policija atliko ikiteisminį tyrimą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama leisti ištirti paskolos sutarties originalą. Bet teismas atsakė, jog originalas į ekspertizę bus atiduotas tik tada, kai pasibaigs procesas.
Kauno VPK tyrimą dėl dokumentų klastojimo perdavė apygardos prokuratūrai, bet ši jį nutraukė.
Sutarties originalo mįslė
Siekiant išnarplioti susipainiojusį kamuolį, S.Stasiūno reikalavimu iš Australijos buvo iškviestas K.Skirka.
Čia pradėjo aiškėti keisti dalykai: ieškovas K.Skirka prisipažino, kad apie brolio ginčytiną sandorį su S.Stasiūnu jis sužinojo labai greitai, praėjus vos kelioms dienoms nuo jo sudarymo 2004 m. K.Skirka prisipažino, jog su broliu nuolat bendraudavo, pasitardavo.
Tad ankstesni ieškovo teiginiai, esą apie tai, jog jam skolingas brolis pardavė S.Stasiūnui dalį turto Nidoje nepalankia kaina, jis sužinojo tik 2011 metais, pakibo ant plauko.
Tačiau ir S.Stasiūnas nepateikė savo įtikinamos versijos, kodėl V.Skirka už juokingai menką sumą jam pardavė dalį poilsio namų.
Gynė priešingas puses?
S.Stasiūno atstovams kilo įtarimų, kad advokatas G.Černiauskas vienu metu atstovavo ir ieškovui (K.Skirkai), ir atsakovui (jo tariamai skolingam broliui V.Skirkai).
Tarp bylininkų S.Stasiūno ir V.Skirkos buvo kilęs konfliktas, kurį tyrė Kauno centro policijos komisariatas. Kauno CPK nutarime nutraukti administracinę bylą buvo parašyta: „A.V.Skirkos advokatas Gintaras Černiauskas pateikė prašymą gauti papildomus duomenis iš Nidos miesto PK.“
Pagaliau V.Skirka atsiuntė SMS žinutę: „Kalbėkitės su mano advokatu G.Černiausku.“
Advokatui, įtartam vienu metu gynusiam dvi priešingas puses, grėsė tarnybinė nuobauda, bet jos išvengė paaiškindamas, jog „supainiojo kunigaikštiškus vardus“.
Teismams V.Skirka pinklią istoriją iš pradžių aiškino, esą už simbolinę kainą poilsio namus 2009 m. pardavęs S.Stasiūnui ir savo sugyventinei L.Brimerienei tik todėl, kad norėjęs nuslėpti turtą nuo žmonos, kad jai neatitektų jo dalis. Esą su kauniečiu buvo sutarta, kad po skyrybų jam namai Nidoje bus grąžinti. L.Brimerienė taip ir padarė, o S.Stasiūnas jį apgavęs.
Bet paaiškėjus, kad australo žmona raštu jau buvo atsisakiusi sutuoktinio turto dalies, V.Skirka ir L.Brimerienė jau tikino, kad tokiu būdu siekta išvengti skolos grąžinimo turtingajam broliui K.Skirkai.
Įtarė nešvarius kėslus
Klaipėdos apylinkės teismo teisėjui V.Paulikui irgi susidarė įspūdis, kad bylinėjimasis tarp brolių vyko tik dėl akių. Priimdamas nutartį teisėjas nematė pagrindo į V.Skirkos skolų, tikrų ar tariamų, „kraitį“ įtraukti ir S.Stasiūno už tūkstantį litų nupirktą poilsio namų Nidoje dalį.
Atrodė, jog pigiai įgytas, bet paskui brangiai atsiėjęs turtas grįžta į kauniečio rankas.
Tačiau šiais metais Klaipėdos apygardos teismas žemesnės instancijos argumentus atmetė, nors nebuvo jokių naujų faktų ar aplinkybių, nušviečiančių bylą kita šviesa.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Alonos Romanovienės vadovaujama teisėjų kolegija vėl pakartojo teisėjo E.Mickevičiaus nutartį: S.Stasiūnui už simbolinę kainą parduota nekilnojamojo turto Nidoje dalis priteisiama V.Skirkai, kad jis galėtų atsiskaityti su ieškovu broliu.
S.Stasiūnas prisipažino, kad toks teismo sprendimas jam buvo netikėtas peilis į nugarą.
„Nei skyrybos, nei tariama skola niekuo dėta. Trijulė – broliai Skirkos ir L.Brimerienė – palaukė, kol aš prikelsiu iš griuvėsių poilsio namus Nidoje, o tada ėmėsi žygių atimti mano dalį. Jeigu esmė būtų V.Skirkos skola broliui, būtų imamas ir jo butas Kaune, ir Australijoje. Bet šio turto jų advokatai apdariai nematė. Visas bylinėjimasis tarp brolių vyko tik dėl akių, tokia suregzta velniška schema iš manęs atimti turtą. Juk poilsio namų dalis, priklausiusi V.Skirkai, buvo mažavertė – nei elektros, nei vandentiekio“, – tvirtino teismų karuselę pralaimėjęs S.Stasiūnas.
Kaltinimus advokatas vadina juokingais
Jis įsitikinęs, kad sąmokslo pinkles atimti iš jo turtą surezgė advokatas G.Černiauskas, neva tokiu būdu pats sumanęs jį užvaldyti.
G.Černiauskas griežtai atmetė tokius kaltinimus, pavadinęs juos absurdiškais.
„Nesu girdėjęs didesnės nesąmonės, kaip priekaištus, kad aš kėsinčiausi atimti iš žmogaus sąžiningai įgytą turtą, – tvirtino advokatas. – Ir netikėkite S.Stasiūno pasakomis. Pagalvokite logiškai: ar įmanoma sąžiningais būdais Nidoje įsigyti už vieną ar du litus turtą, realiai vertą 300 tūkst. eurų ar daugiau? Tegul S.Stasiūnas nepučia miglos, kad jam netyčia pasisekė, kaip loterijoje. Būtų nors menkiausia tokios sėkmės galimybė, eilė stovėtų. Manau, nebuvo apsieita be korupcinių sandėrių su Neringos miesto savivaldybe, bet praėjus tiek laiko vargu ar įmanoma įrodyti.“
G.Černiauskas taip pat prisipažino, kad ir jam keista, kodėl teismai, tirdami tuos pačius faktus, priimdavo priešingus sprendimus? Jis įsitikinęs, kad S.Stasiūno suktybės matomos kaip ant delno.
„Jau vien faktas, kad jis poilsio namus pirko ne savo vardu, daug ką pasako. S.Stasiūnas teisme aiškino, kad siekė išvengti didelių mokesčių ir todėl nenorėjo registruoti dviejų įmonių. Bet jis jau turėjo įmonę savo vardu, tad toks jo pasiteisinimas abejotinas. Manau, kad S.Stasiūnui turėtų būti keliama byla dėl sukčiavimo. Viskas čia juk labai paprasta. V.Skirka skyrėsi su žmona Australijoje, nenorėjo jai palikti savo nekilnojamojo turto dalies Lietuvoje, buvo įsiskolinęs broliui, todėl už simbolinę kainą pardavė L.Brimerienei ir S.Stasiūnui.
Moteris pripažino padėjusi slėpti turtą, S.Stasiūnas – ne, jis apgavo brolius Skirkas, netesėjo pažado grąžinti už juokingai menką sumą, tūkstantį litų, nupirktos pastato dalies, o dabar vaizduoja auką. Štai ir visa painiavos esmė“, – aiškino teisininkas.
Jis užsiminė, kad S.Stasiūnas galimai daręs neleistiną poveikį teismams. Beje, tą patį apie G.Černiausko veiksmus mano ir kaunietis, kuriam iš rankų buvo išmuštas stambus laimikis.
Bet kuriuo atveju poilsio namai Nidoje jau turi naują šeimininką. Ar ilgam – parodys ateitis, kai galutinai pasibaigs ši teisinė drama dėl pigiai įgyto brangaus turto.
