Savo poveikį turėjo ir neužtikrintumas dėl euro poveikio. Išsisklaidė nepagrįsti lūkesčiai dėl NT kainų – prieš euro įvedimą daug svarstyta, jog kainos gali kilti. Tačiau Lietuvoje jokio staigaus kainų augimo nebuvo.
Kad padėtis keičiasi, rodo ir statistika. Pavyzdžiui, SEB bankas šių metų pirmąjį ketvirtį suteikė 14 proc. daugiau paskolų būstui įsigyti nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kad gyventojų lūkesčiai keičiasi į gera, rodo besikeičiantys jų poreikiai perkant būstą – didėja vidutinė paskola, ilgėja skolinimosi trukmė.
SEB banko mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika teigia, jog gyventojai adekvačiai vertina situaciją rinkoje: nėra nei perdėtų lūkesčių, nei itin pesimistiškų nuotaikų.
Pastebima, jog gerėja būsto įperkamumas. Tam yra kelios priežastys: paaugo vidutinis darbo užmokestis, NT kainos stabilios arba auga mažiau nei vidutinis darbo užmokestis, didėjanti pasiūla ir vis dar rekordiškai žemos paskolų palūkanos.
V.Doveika dalį sandorių ir rinkos augimo aiškina ir Lietuvos banko ketinimais griežtinti atsakingo skolinimosi taisykles. „Rinka į tas kalbas sureagavo. Gal pernelyg aštriai. Atsakingo skolinimosi taisyklės jau yra. Jos keisis, tačiau pokyčiai nebus esminiai“, – teigė SEB banko atstovas.
SEB bankas skaičiuoja, kad dabar, norint įsigyti vidutinį 60 kvadratinių metrų butą Vilniuje, reikėtų dirbti aštuonerius metus, gautų lėšų niekam daugiau neišleidžiant, tik atidedant būstui. Šiauliuose tam reikėtų ketverių metų.
Vidutinį darbo užmokestį gaunantiems klaipėdiečiams ir kauniečiams tokiam butui reikėtų taupyti septynerius metus, panevėžiečiams – penkerius.
Per kainų piką sostinėje norint įsigyti vidutinį 60 kvadratinių metrų butą reikėjo tam atidėti keturiolikos metų darbo užmokestį, Šiauliuose – devynerių, Kaune – trylikos, Klaipėdoje – penkiolikos, Panevėžyje – devynių.
„Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda suskaičiavo, jog dabar perkantieji būstą Vilniuje gali rinktis iš 3 tūkst. naujų butų. Per metus skaičius turėtų išaugti iki 4 tūkst. butų. Tiesa, SEB banko duomenimis, išduodant būsto paskolas tik 15-20 proc. paskolų išduodama naujam būstui įsigyti, likusi dalis – perkant NT antrinėje rinkoje. Vis dėlto iš perkančiųjų naujos statybos butus iš „Eikos“, M.Žibūdos teigimu, daugiau nei pusė sandorių sudaroma be banko pagalbos – mokant savo santaupomis.
