Nuo šiol Palangoje į J.Basanavičiaus gatvę įsukę poilsiautojai prie Rąžės upės nebeišvys čia stovėjusio buvusios kavinės „Banga“ pastato.
Beveik prieš 40 metų prestižinėje kurorto vietoje pastatytas originalios architektūros betoninis statinys buvo gerai žinomas kelioms Palangos vasarotojų kartoms.
Sovietmečiu vasarą veikusi kavinė buvo populiari pasilinksminimo vieta.
„Bangos“ pastatas buvo dažnai fotografuojamas kurortą reprezentuojantiems atvirukams.
Tačiau nepriklausomybės metais privatizuotas ir pagal paskirtį nebeveikiantis statinys buvo išnuomojamas įvairiems prekeiviams, o jo fasadas vasaromis aplipdavo menkaverčiais kioskais ir reklamomis.
Įkurs gintaro galeriją
Iš rankų į rankas ėjusį pastatą prieš pusantrų metų įsigijo gintaro apdirbimu užsiimanti Klaipėdos bendrovė „Amber Queen“, turinti gintaro dirbinių parduotuves uostamiestyje, Vilniuje, Rygoje.
Veiklą plėsti Palangoje nusprendusi bendrovė kurorte planuoja įkurti ne tiktai parduotuvę, bet ir muziejų-galeriją.
Teigiama, jog „Amber Queen“ turi sukaupusi tokią gintaro ir jo dirbinių ekspoziciją, kokia galėtų varžytis net su Gintaro muziejumi.
Nusipirkę „Bangą“ įmonės savininkai nusprendė, kad jos pritaikyti galerijai bus neįmanoma, ir pradėjo svarstyti galimybę nugriauti.
Juo labiau kad taip nusprendusios bendrovės niekas nevaržė, nes pastatas iki šiol nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą ir nėra saugomas valstybės.
Architektai įžvelgė vertę
Prieš tokį pastato savininkų norą sukilo šalies architektai.
Susirūpinę unikalios architektūros pastato išsaugojimu Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei ir Palangos merui prašymą rašė garsūs architektai Nacionalinės premijos laureatai Kęstutis Pempė, Saulius Juškys, Eugenijus Miliūnas, Rolandas Palekas.
Ieškoti galimybių išsaugoti šį pastatą prašė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas profesorius Marius Šaliamoras, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos Lietuvos nacionalinio komiteto ICOMOS pirmininkė Marija Nemunienė.
Architektai tvirtino, kad buvusios „Bangos“ kavinės pastatas yra vienas įdomiausių sovietinio architektūros palikimo objektų, kuris galėtų reprezentuoti šio laikotarpio Palangos kurortinę architektūrą.
Architektų sąjungos nuomone, tinkamai sutvarkytas ir prižiūrimas pastatas gali būti pritaikytas numatomiems jo savininkų poreikiams – eksponuoti ir pardavinėti gintaro dirbinius.
Architektai siūlė pagalbą pertvarkant vidų, tačiau paliekant statinio fasadą.
Architektas Leonardas Vaitys spėjo parengti net atnaujinto pastato vizualizacijas.
Nebeliko ko saugoti
Siekiant apsaugoti architekto Gintauto Telksnio projektuotą unikalios sovietmečio architektūros kūrinį buvo nuspręsta jį įrašyti į Regioninės reikšmės valstybės saugomų kultūros paveldo objektų registrą.
Tam jau buvo padaryti reikalingi žingsniai – Palangos kultūros paveldo vertinimo tarybos rūpesčiu buvo užsakytas pastato vertingųjų savybių nustatymas.
Praėjusių metų pabaigoje savivaldybės lėšomis Kultūros paveldo centras atliko „Bangos“ vertinimą ir galutiniam sprendimui šią medžiagą buvo likę tik išsiųsti Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai.
Tačiau per du mėnesius to taip ir nepadariusi savivaldybė balandžio pabaigoje savininkams išdavė leidimą pastatą nugriauti, o šios savaitės pradžioje „Banga“ buvo nušluota nuo žemės paviršiaus.
Nebuvo įmanoma panaudoti
Tai sužinojęs Architektų sąjungos pirmininkas M.Šaliamoras išplatintame viešame laiške merą Š.Vaitkų apkaltino neišsaugojus vertingo statinio ir kurorto vadovą pavadino kultūros naikintoju.
Palangos meras teigė, kad neišduoti leidimo pastatą griauti savivaldybė negalėjusi.
Visų institucijų suderinimai buvo gauti, pastatas nėra pripažintas kultūros vertybe, o už sprendimo vilkinimą savivaldybė galėjo būti paduota į teismą.
„Kur visi architektai buvo 20 metų, kai toks unikalus ir esą vertingas pastatas kiekvieną vasarą buvo apkabinėjamas čia parduodamais skarmalais ir apstatomas kioskais?
Pro pradarytą langinę iš čia būdavo prekiaujama kebabais, viduje veikė sekso reikmenų parduotuvė „Aistra“, kurios užrašas puikavosi ant viso pastato.
Kodėl šio pastato vertingųjų savybių nebuvo įžvelgta tuomet?“ – klausė Š.Vaitkus.
Anot jo, kurortas siekia atsikratyti apleistų ir nenaudojamų sovietmečio reliktų, tokių kaip buvę restoranai „Mėta“, „Banga“.
„Kai tik atsiranda verslininkas, kuris nori investuoti ir papuošti Palangą, iš krūmų išnyra būriai saugotojų. Ką saugoti – aptrupėjusius betono luitus?“ – piktinosi meras.
Kad buvusio pastato nebuvo galima pritaikyti, teigė ir bendrovės „Amber Queen“ savininkės vyras, vienas turtingiausių šalies verslininkų Aleksandras Afanasjevas: „Šis pastatas jau buvo gerokai apgriuvęs ir avarinės būklės.
Jis buvo statytas kaip vasaros kavinė, todėl visiškai neapšiltintas, be langų.
Dabar paskelbsime projektavimo konkursą ir pastatysime tokį pastatą, kokio Palanga tikrai yra verta.“
