Viename pagrindinių nekilnojamojo turto portalų ilgą laiką buvo galima rasti skelbimą, kuriame nurodoma, kad šis namas parduodamas. Publikuojamos ir nuotraukos, tačiau milžiniškos balos jose nematyti.
Už 120 kvadratinių metrų 2007 metais statytą namą norima gauti 69,5 tūkst. eurų.
„Namas ir sklypas yra strategiškai labai patogioje vietoje. Galima gyventi ir vykdyti komercinę veiklą. Pavyzdžiui, kaimo turizmas, pakelės kavinė ar kitos pramogos. Namas ir sklypai laukia naujų savininkų su superinėmis idėjomis, nes čia jas galite įgyvendinti“, – dar praėjusių metų rudenį įdėtas skelbimas vilioja pirkėjus.
Tačiau šiuo keistu objektu ėmus domėtis skelbimas dingo – jį išimti paprašė namo statytoja.
„Kam juokinti žmones? Kas pirks vandens apsuptą namą? Jis jau tapo bevertis, nežinau, kaip pavyks atsiskaityti su jo statybai kreditą davusiu banku“, – apmaudo neslėpė pastato savininkė G.Lenkauskienė.
Sklypą ėmė semti vanduo
Kaip nutiko, kad nemažą pelną turėjęs duoti, statytas parduoti pastatas tapo ne tik bevertis, bet ir užkrovė nemažą rūpesčių naštą?
G.Lenkauskienė pripažino – per statybų bumą pirkdama žemės sklypą Ringauduose ir kurdama verslo planus ji net baisiausiame sapne nesapnavo, kad viskas nueis šuniui ant uodegos.
„Darbai vyko per patį statybų bumo įkarštį, 2006–2007 metais. Galite tik įsivaizduoti, kiek man visa tai kainavo. Vienas pirkėjas už šį pastatą siūlė 350 tūkst. litų, bet nesutikau parduoti. Tikėjausi gauti kur kas daugiau. Tiesa, namas tuo metu dar nebuvo apsemtas“, – sakė moteris.
Vanduo ėmė plūsti nuo statybų pabaigos praėjus keleriems metams. Iš pradžių jis kaupėsi žemiausioje sklypo vietoje, vėliau jo lygis pakilo.
Kelias Kaunas–Šakiai tapo savotišku užtvankos pylimu, tad vanduo neturi kur išbėgti ir čia kaupiasi.
Dabar balos vandenys jau pasiekė pastatą ir skalauja šalia pamatų esančią betono tvorelę.
Pievoje klimpsta ratai
„Mano namas tapo tikrai įžymus. Kas tik pravažiuodamas jį pamato, negali pamiršti. Patekau į tokią situaciją, kurios nenorėčiau niekam palinkėti“, – kalbėjo G.Lenkauskienė.
Pastačius namą ir ėmus aplinkui jį kauptis vandeniui, buvo ieškoma šios bėdos priežasčių. Po kurio laiko specialistai konstatavo, kad šalia kelio augančių medžių šaknys užkimšo arba suardė po žeme esantį melioracijos surinktuvą.
Neturėdamas kur nutekėti vanduo ėmė kauptis žemiausioje vietoje, apsėmė ne tik G.Lenkauskienės namą, bet ir kitai moteriai priklausančios žemės lopinėlį.
Stovintis vanduo kelia nemažai bėdų ir kitiems šalia įsikūrusiems ringaudiškiams. Baloje veisiasi mašalai, kartais justi ne patys maloniausi kvapai.
Už kelių šimtų metrų gyvenanti Marija Puodžiukynaitė pripažino – dėl nenutekančio vandens pažliugo pievos. Į moters sodybos kiemą negali įvažiuoti automobiliai – pievoje klimpsta jų ratai.
„Net pjauti žolę sunku, žoliapjovės ratai įsirėžia į žemę. Apie mūsų situaciją žino ir seniūnas, ir savivaldybė, tačiau niekas niekuo nepadeda. Esame palikti likimo valiai. Ko gero, vanduo kils tol, kol viską aplinkui apsems“, – liūdnai ironizavo garbaus amžiaus moteris.
Pasak vietos gyventojų, kenčia net ir toliau stūksančių namų savininkai. Sugedus melioracijos sistemai vanduo semia jų rūsius.
3 hektarus tėvams priklausiusios žemės atgavusi ringaudiškė Janė Marė Mačiulaitienė planavo savo turtą parduoti, bet planus sujaukė patvinęs vanduo.
„Baigiamas rengti detalusis planas, buvo sutarta dėl pardavimo, tačiau kas dabar pirks užlietą žemę?“ – sielojosi moteris.
Gyveno reti paukščiai
Planavusi neblogai uždirbti pardavusi namą G.Lenkauskienė savo turto jau daug metų niekam nesugeba įsiūlyti.
Moteris pripažino, kad niekas nenori pirkti baloje stūksančio statinio.
„Nėra žmogaus, kuris šio namo nežinotų. Visi pro šalį pravažiuojantys į jį atkreipia dėmesį. Šiais metais bala dar labiau plečiasi, kyla vandens lygis“, – sakė kaunietė.
Pastato savininkė prisiminė, jog prieš kelerius metus pelke virtusioje namą semiančioje baloje apsigyveno itin reti paukščiai.
„Ornitologai prie mano namelio pasistatę palapines tuos paukščius stebėjo“, – pasakojo G.Lenkauskienė.
Netoliese suręstame ūkiniame pastate meistraujantys vyrai sakė užjaučiantys į nepavydėtiną padėtį pakliuvusią kaimynę.
Kita vertus, vandens apsuptas namas – puikiai įsimenamas orientyras.
„Jei kam nors pasakome, kad mūsų ieškoti reikia prie „namo saloje“, visi šią vietą iš karto prisimena. Netoliese yra garsi šašlykinė, bet ji ne tokia žinoma kaip šis namas“, – juokavo vietos gyventojai.
Nesulaukia jokios pagalbos
G.Lenkauskienė negailėjo piktų žodžių Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojams. Esą jie visiškai nesirūpina melioracijos sistemų priežiūra, šiuos darbus nori užkrauti ant gyventojų pečių.
Tiesa, prieš ketverius metus savivaldybė biudžeto lėšomis finansavo balos nusausinimą. Buvo atkasti medžių šaknų pažeisti melioracijos rinktuvo vamzdžiai, pakeisti plastikiniais, įrengti papildomi šuliniai.
Laimė truko neilgai. Medžių šaknys sovietmečiu įrengtus vamzdžius pažeidė kitoje vietoje. Per šį laiką pasikeitė įstatymai, savivaldybė jau nebegali skirti biudžetinių lėšų gyvenvietėse esančių melioracijos sistemų remontui.
„Ši istorija – visiems puikiai žinoma, ji tęsiasi maždaug septynerius metus. Mūsų specialistai žmonėms ne kartą yra išaiškinę, kur yra šaknų suardytas rinktuvas. Toje vietoje reikėtų pašalinti medžius, pakeisti sugadintus vamzdžius naujais“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika.
Valdininkas pripažino, jog vandens apsuptyje stūksantis namas išties tapo pajuokos objektu. Jis stebisi, kodėl pastatyti namą sugebėta, tačiau nusausinti patvinusio sklypo nesugebama.
G.Lenkauskienė atkerta, kad savivaldybė kratosi bet kokios atsakomybės, vieni valdininkai siunčia pas kitus, o šiuos darbus bei finansinę naštą norima užkrauti žemės sklypų savininkams.
„Tiek investuoti privačiam žmogui – nėra realu. Čia ne mano ir dar kelių senučių jėgoms. Kažkoks absurdas, niekas nenori man padėti. Tik ir laukia, kol iš jų kabineto išeisime. Stumdo kaip kokius kvailius“, – piktinosi moteris.
Problemos – visame rajone
Vienintelė viltis G.Lenkauskienei – vėl kreiptis į Kauno rajono savivaldybę ir prašyti, kad melioracijos darbai jos sklype būtų finansuojami mero ar administracijos direktoriaus fondo lėšomis. Tačiau mažai tikėtina, jog politikai skirtų pinigų parduoti numatyto privataus namo vertei padidinti.
Kauno savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas A.Rimdeika minėjo, jog su panašiomis problemomis susiduriama visoje pakaunėje.
„Melioracijos sistemos įrengtos prieš keturias dešimtis metų ir dar seniau, natūralu, kad jos dėvisi. Nemažai ūkininkų jas taiso savomis lėšomis. Iš tikrųjų šias sistemas reikia keisti naujomis“, – pripažino A.Rimdeika.
Valdininkas sakė, kad savivaldybė visiems gyventojams padeda teikdama informaciją, kaip suremontuoti melioracijos sistemas.
„Finansiškai padėti negalime, tačiau visiems, norintiems tvarkytis, teikiame planus, paaiškiname, kuriose vietose po žeme nutiesti melioracijos vamzdžiai. Viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio į savo turtą“, – kalbėjo A.Rimdeika.
Savininkę slegia paskola
Į nelemtą padėtį patekusi G.Lenkauskienė įsitikinusi: savo lėšomis tvarkant melioracinę sistemą gerokai išaugs sąmatinė parduoti ketinamo namo vertė.
Moteris taip pat bijo, kad pradėjus darbus vanduo gali apsemti ir kitas iki šiol neužlietas vietas.
„Investuosi pinigus, o nežinia kas bus ateityje, gal visa pieva ims plaukti. Prie sklypo jau atvežta nemažai žemių. Kitą savaitę bandysime jas pilti į apsemtas vietas. Gal taip pavyks sklypą nusausinti“, – spėjo moteris.
Kaunietė tikino kasmet patirianti didelių nuostolių, bankui mokanti solidžias palūkanas.
Šiais metais G.Lenkauskienė turės grąžinti namo statybai paimtą beveik 36 tūkst. eurų paskolą. Moteris sakė nežinanti, kaip tai padaryti.
„Namo net neverta pardavinėti, jo niekas nebepirks. Šioje vietoje padėtas taškas.
Belieka tik laukti, o ko laukti – nežinia. Bankas reikalauja, kad namas dar šiais metais būtų visiškai atiduotas naudoti. Kaip tai padaryti – nežinau, esu visiškoje aklavietėje“, – neviltį liejo kaunietė.
„Nėra žmogaus, kuris šio namo nežinotų. Visi pro šalį pravažiuojantys į jį atkreipia dėmesį. Šiais metais bala dar labiau plečiasi, kyla vandens lygis.“
Sistemas tvarko patys žemės savininkai
Petras Garnelis Žemės ūkio ministerijos Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas
„Dauguma sovietmečiu įrengtų melioracijos sistemų – stipriai nusidėvėjusios. Jos nuolat genda, tad ateityje bėdų tik daugės. Mažiausia, ką reikėtų daryti – šias sistemas rekonstruoti. Jau treji metai rekonstrukcijai iš valstybės biudžeto lėšų mes negauname. Šiems darbams reikalingos valstybės investicijų projektų lėšos.
Šiuo metu žemės savininkai dažniausiai savomis lėšomis, nelaukdami nežinia kada ateisiančios paramos, tvarko melioracijos sistemas.
Savivaldybėje yra visų sistemų planai. Tereikia surasti bent kiek melioracijoje susigaudantį žmogų bei ekskavatorių. Pažeista vieta sutvarkoma gana greitai, sulūžusių keraminių vamzdelių atkarpą pakeičiant plastikiniais vamzdžiais. Šie darbai tikrai atsiperka, nes laukti valstybės paramos – netikslinga.
Kauno rajone drenažu nusausinta 64,9 tūkst. hektarų, iš jų – 63 tūkst. 727 hektaro žemės ūkio naudmenų.
Melioracijos sistemų nusidėvėjimas siekia net 60,5 procento.“
