Todėl jie žengia dar vieną žingsnį – ima organizuoti būsimų naujakurių bendruomenių būrimąsi bei kaimynų susipažinimo vakarus. O išrankiausius pirkėjus bando suvilioti menu.
Idėją padiktavo naujakuriai
Viename nekilnojamojo turto bendrovės „Citus Construction“ plėtojamų daugiabučių sostinės Naujamiesčio rajone laiptinės sienas netrukus papuoš netradiciniai piešiniai.
„Ši idėja kilo po to, kai pamatėme, jog objektu domisi kūrybingi pirkėjai. Žmonėms siūlome netradicinio išplanavimo būstą, iš mansardinių butų atsiveria senamiesčio architektūros vaizdai. Ėmėme mąstyti, ką galime padaryti, kad naujakurių gyvenimas čia būtų dar įdomesnis“, – sakė bendrovės vadovas Mindaugas Vanagas.
Bendrovė kreipėsi į Vilniaus dailės akademijos studentus ir netrukus sulaukė susidomėjimo. Gavo įvairių pasiūlymų: itin modernių, ekspresyvių, šiuolaikiškų, konservatyvių. Tačiau daugiabučio sienų tapybai jie pasirinko netradicinį sprendimą – įsimintinus Vilniaus architektūrinius objektus menininkai pateiks naujai. „Toks pasirinkimas atspindi pačius naujakurius – kitokį požiūrį gyvenimui mieste turinčiam žmogui inovacijos yra artimos“, – neabejoja M.Vanagas.
Piešiniai lavins vaizduotę
Vilniaus dailės akademijos tapybos studentas Linas Kaziulionis jau nekantrauja pradėti laiptinės puošybos darbus. Sienas papuoš kiek kitokie, nei esame įpratę matyti – Katedros varpinė, Gedimino pilis, Užupio angelas ir dar keli sostinės statiniai.
Gyventojai kiekvieną dieną savo laiptinėje matys žymius objektus. Pavyzdžiui, paverstas Katedros bokštas ar plytelės, kurias įpratę matyti ant žemės, piešinyje bus vaizduojamos ant sienos. Abstrakcijos būtų nelabai suprantamos, o įsimintini objektai puikiai atspindi miesto temą. Tokiu būdu kiekvienas galės pažadinti savo vaizduotę ir pamatyti statinius kitu kampu“, – šypsosi menininkas.
Vaikinui sienų tapyba nesvetima – jis jau yra kūręs piešinius baikerių klubui, muzikos mokyklai, automobilių plovyklai, piešęs biuruose ir privačiuose butuose.
Kiek laiko užtrunka nupiešti piešinį? „Tai priklauso nuo piešinio dydžio, sudėtingumo. Sunku apibrėžti tikslų piešimo laiką, kadangi viskas prasideda nuo idėjos, eskizų kūrimo, sienų paruošimo, piešinio perkėlimo ant sienos ir jo išbaigimo. Daugiausiai laiko užtrunka idėjos vystymas eskizuose, kol pavyksta surasti būtent tai sienai tinkantį variantą“, – sakė L.Kaziulionis.
Imasi tik įdomių projektų
Ant sienų tapanti menininkė Eglė Tamulytė-Shaltmira niekada neprieštarauja, kad kūrybiniame procese dalyvautų ir užsakovas: „Jis išdėsto savo viziją, kurią aš sutinku įgyvendinti, todėl darbas ir jo galutinis rezultatas turi tenkinti abi puses.“
Tačiau Eglė nesiima piešinių, kuriuos galėtų sukurti bet kuris kitas menininkas.
„Man svarbu palikti savo žymę. Sukurti vienintelį ir nepakartojamą, autentišką kūrinį. Neturiu laiko nuobodiems užsakymams“, – šypsosi menininkė, neseniai išpiešusi savo draugų restorano „Keulė rūkė“ sienas.
„Absurdiška, kai kūrėjui sakoma: nutapyk dideles akis per visą sieną, o tose akyse dar nupiešk mano mėgstamą miesto fragmentą“, – kolegoms prieštarauja Algirdas Gataveckas. Jis įsitikinęs, kad sėkmingiausi projektai gimsta, kai pirmu smuiku groja kūrėjas, o ne užsakovas.
Panašiai mano ir tapytojas Aurimas Satkūnas. Net jei į į kreipiasi draugai, menininkas primygtinai prašo įsitikinti, ar jiems tikrai tinka ir patinka jo piešimo stilius.
„Sieninė tapyba, tai ne – grafitis. Tai prisilietimas arčiau meno“, – neabejoja Aurimas. Tik todėl , kad nebus nurodymų ką ir kaip tapyti jis sutiko šį savaitgalį dalyvauti NT plėtotojų rengiamoje diziano mugėje, kuri vyks naujų kotedžų kvartale.
