„Tai gyvenimo būdas. Bombarduoja skundais, kad tik būtų blogiau“, – atsiduso vienas pavardės prašęs neminėti verslininkas, savo kailiu patyręs, ką reiškia, kai raštus įvairioms institucijoms rašo S.Gorodeckis ir jo bendraminčiai.
Ar iš tiesų kiekvienoje Užupio statybvietėje nusižengiama įstatymams, kaip mėgina įrodyti vietos aktyvistai?
Langų mokestis – už tylą
Ne vienas kalbintas verslininkas užsiminė apie finansinę paramą Užupio bendruomenei.
„Paremti bendruomenę – tai viena. Paramos dabar daug kas prašo. Bet paremti pinigais už tylą – visai kas kita“, – įsitikinęs vienas pašnekovų.
Užuominų galima aptikti ir Užupio bendruomenės socialinio tinklo paskyroje. Joje diskutuojant apie vieną iš Krivių gatvės projektų rašoma: „Turėjo praeiti pusmetis, kad suprastų, jog praras dar daugiau laiko, t.y. pinigų, jeigu nenorės visko daryti skaidriai, darniai ir kompensuojant kaimynystėms.“
Malūnų gatvėje statybas vykdančios įmonės „Sermeta“ vadovas Kęstutis Apanavičius patvirtino girdėjęs, kad Užupio bendruomenės nariai prašo finansinės paramos iš statytojų Užupyje: „Deja, tai sunkiai įrodomi dalykai.“
Paklausti, kiek gavo finansinės paramos, Užupio bendruomenės administratorė Rėda Brandišauskienė ir S.Gorodeckis sakė pastebėję, kad neretai nekilnojamuoju turtu užsiimantys verslininkai aktyviai ieško, kam ir kiek sumokėti vadinamojo langų mokesčio, kad būtų tyla.
Jie bando siųsti anoniminius tarpininkus arba ieško galimybių sužinoti apie norus pasitelkdami į pagalbą Užupyje seniau veikiančius verslininkus ar net aktyvių bendruomenės narių darbdavius.
„Taip yra todėl, kad dažniausiai nesupranta bendruomenės motyvacijos. Tai, kad mums nuoširdžiai rūpi mūsų ir mūsų kaimynų gyvenamoji aplinka, plėtros Užupyje darnumas, pagarba kultūros paveldui, teisėtumo siekis, kad jaučiamės atsakingi ateities kartoms ir esame pilietiški, jų tiesiog neįtikina.
Jie mano, kad bendruomenės „trukdymas“ jų planams būtinai turi atsiremti į kieno nors asmeninio materialinio praturtėjimo siekius“, – kalbėjo Užupio bendruomenės vadovai.
Tikina, kad parėmė tik kartą
R.Brandišauskienės ir S.Gorodeckio žodžiais, verslininkai dažnai bendruomenę kaltina finansinės paramos reikalavimu. Abu jie minėjo tik vieną paramos atvejį.
Šiemet Užupio respublikos nepriklausomybės dienos šventei daugiabučius Polocko g. 17 statanti bendrovė „MG Valda“ skyrė 2 tūkst. eurų. Užupio bendruomenės vadovai prisiekinėjo, kad verslininkai jokių papildomų prašymų, susijusių su šia parama, neteikė.
„Jei paaiškėtų, kad vieni kitų nesupratome teisingai, pasistengtume surinkti lėšų tokiai paramai grąžinti“, – tikino R.Brandišauskienė ir S.Gorodeckis.
Bendrovės „MG Valda“ projektas Užupyje taip pat buvo palydėtas bendruomenės skundų.
Nuotraukoje – 4 aukštai
Pastaruoju metu Užupio bendruomenės su S.Gorodeckiu priešakyje taikinys – objektas Malūnų gatvėje.
Esą priešais „Užupio angelą“ statomas daugiabutis su mansarda yra per aukštas.
Bendruomenė skundais dėl statybų Malūnų gatvėje užvertė ne tik Lietuvos įstaigas, bet ir tarptautines organizacijas.
Statybvietėje lankęsi Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus specialistai pažeidimų nenustatė.
Tiesa, galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas tvirtino, kad pastato aukštis, dėl kurio bendruomenė kelia triukšmą, toks kadaise ir buvo. Išlikusi netgi nuotrauka, kurioje matyti, kad namas – keturių aukštų.
Tačiau Užupio bendruomenė neatlyžo. Ji paskleidė įtarimus, kad vienas pastato korpusas yra naujos statybos. Jie taip pat nepasitvirtino. Toks statinys anksčiau buvo registruotas.
Paklaustas, kiek Užupio bendruomenės skundų pasitvirtina, Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Kraujalis vengė tiesaus atsakymo: „Tam tikrais atvejais mūsų ir bendruomenės požiūris sutampa.“
Nenusižengia, bet kaltas
Malūnų gatvėje darbus vykdančios bendrovės „Sermeta“ direktorius K.Apanavičius tikino, kad vyksta ne nauja statyba, o buvusių statinių rekonstravimas.
Jis aiškino nenusižengiąs jokiems teisės aktams, teritorijos detaliajam planui.
„Aš nekaltas, kad toks namas stovėjo“, – sakė statybų bendrovės vadovas.
S.Gorodeckis taip pat pripažino, kad, remiantis dokumentais, statybos Malūnų gatvėje yra teisėtos. Tačiau jis mojavo Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu, kuriame parašyta, kad šioje vietoje leidžiama statyba yra du aukštai su mansarda.
R.Kraujalis pabrėžė, kad tai viena didžiausių problemų. Minėtas reglamentas galioja jau daugiau nei dešimtmetį, o daug teisės aktų per šį laikotarpį pasikeitė.
„Kuris dokumentas viršesnis – reglamentas ar detalusis planas? Bendruomenė mano, kad reglamentas, savivaldybė – kad detalusis planas“, – problemą įvardijo R.Kraujalis.
Pasitelkė sukčiaus įmonę
K.Apanavičius sakė, kad dėl to karo jo įmonės objektas Malūnų gatvėje bus paskutinis Užupyje. Daugiau į šį rajoną jis kojos nekelsiąs.
„Ten, kur pasirodo S.Gorodeckis ir į jį panašūs, nebegali dirbti savo darbo. Privalai tik atsakinėti valstybės įstaigoms, priimti tikrintojus. Tokios emocinės būklės nelinkėčiau niekam“, – karčia patirtimi dalijosi „Sermetos“ vadovas.
Daugiau tikrintojų dėmesio jo vadovaujama bendrovė sulaukė po to, kai Užupio aktyvistai parašė, kad Malūnų gatvėje namą stato aferų meistro Sergejaus Rachinšteino įmonė.
Teko aiškinti, kad besislapstančio sukčiaus įmonė vadinasi „Serneta“, o Malūnų gatvėje daugiabutį statanti – „Sermeta“.
Kliuvo vienintelis žodis
Problemų dėl S.Gorodeckio ir Užupio bendruomenės skundų turi ir advokatas Rolandas Valiūnas, Užupio gatvėje ketinęs įrengti dailės galeriją ir paveikslų saugyklą.
Mat statybos leidime įrašytas žodis „atstatomas“, o nebuvo žodžio „nugriaunamas“. Tad Užupio gatvės 40-uoju numeriu pažymėti statiniai taip pat atsidūrė Užupio bendruomenės akiratyje. Užkliuvo ir polių gręžimo darbai, rūsiuose įrengiamos patalpos.
V.Karčiausko atsiųstas atsakymas, kad žemės sklypas ir pastatai Užupio gatvėje tvarkomi laikantis visų reikalavimų, bendruomenės netenkino.
Paties V.Karčiausko veikla buvo išvadinta abejinga, nihilistine – jis bendruomenės pyktį užsitraukė dėl statybų Užupio gatvės 17-uoju numeriu pažymėtame sklype.
Posėdžiai – be pabaigos
Užupio bendruomenės atstovai net buvo įtraukti į Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojo Algimanto Degučio vadovaujamą komisiją, kuri nagrinėjo statybų Užupyje teisėtumą.
Bendruomenė į nesibaigiančius posėdžius pati kviečia ir kiekvieno sklypo Užupyje plėtotojus.
Pavyzdžiui, Polocko ir Krivių gatvėse pastatus statantys ir Užupio skvere požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ketinę įrengti verslininkai su bendruomene buvo priversti susitikti daugybę kartų.
„Tikimės, jog parodėme pavyzdį, kad galime teisėtai sutarti, neįtraukdami įvairių įstaigų su savo neefektyviomis veiklomis.
Čia yra Užupis, jeigu ką“, – po vieno iš susitikimų atsirado priminimas Užupio bendruomenės socialinio tinklo paskyroje.
Čia aptariant projektus nevengiama ir familiarumo: Krivių gatvės 5-asis pastatas vadinamas „tortuku“, o Polocko gatvės 2-ojo statinio statytojai – „maksiminės kultūros“ žmonėmis.
„Kažkas įvyko ar atėjo suvokimas, kad gresia valdžios persistumdymas miestelyje ir tepalų rūšys gali keistis“, – palaužę anksčiau nenuolaidžiavusį verslininką neslėpė džiaugsmo Užupio bendruomenės nariai.
Kai kurie iš bendruomenės nuolat persekiojamų verslininkų nusprendė trauktis iš Užupio. Tarkime, Užupio skvere nebus dviejų aukštų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, nors jos šiame rajone labai reikia.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, gavusi S.Gorodeckio skundą dėl jos, nurodė savivaldybei stabdyti planavimo procesą.
Kai kurie valstybės įstaigų tarnautojai užsiminė, kad skundus iš Užupio tiria net perlenkdami lazdą, su dvigubu stropumu, nes nenori sulaukti dar vieno skundo.
Nusprendė kaip teisėjai
Galima sakyti, kad Užupio bendruomenė sustabdė ir Zarasų gatvės 15-ojo namo statybas. Tarp savivaldybės dokumentų aktyvistai surado, kad sklypo detaliajame plane ketinama statinio aukštį pakeisti iš 12 į 17 metrų, numatyta šešių aukštų pastato statyba.
Kaip teisėjai bendruomenės nariai nusprendė, kad statybos Zarasų gatvėje yra neteisėtos.
„Padaro S.Gorodeckis ir gerų darbų“, – minėdamas Zarasų gatvės atvejį kalbėjo vienas verslininkas. Iš tiesų ten pastatytas namas toks aukštas, kad net užstoja Bernardinų kapines.
Bendruomenės argumentas – per didelis pastatų aukštis – buvo panaudotas ir kovojant su Polocko gatvės 17-uoju numeriu pažymėto sklypo plėtotojais.
Nors aktyvistai taip pat be teismo nusprendė, kad suprojektuoti daugiabučiai per aukšti, R.Kraujalis nesiryžo to tvirtinti. Kultūros paveldo departamentas neatsakė į klausimą, ar statomi dviejų aukštų namai su mansardomis, ar keturių aukštų. Todėl paaiškinimo kreipėsi į kitas institucijas.
Ramybės gali nesitikėti
Paklaustas, kiek šiuo metu projektų yra akiratyje, S.Gorodeckis paminėjo kelis.
Tai – Užupio skveras, kurio detalųjį planą mėgino patvirtinti savivaldybė. S.Gorodeckio žodžiais, šis dokumentas būtų leidęs iškirsti medžius ir statyti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Taip pat bendruomenė akylai sekė Polocko gatvės 2-ojo pastato rekonstravimo planus. Dėmesio sulaukė ir Polocko gatvės 7A numeriu pažymėtas statinys, kuriame veikia baras „Šnekutis“. Tačiau, anot S.Gorodeckio, ten jau planuojamos intensyvios statybos.
S.Gorodeckiui taip pat kelia įtarimų Polocko g. 9: „Formuojamas netikėtai įterptinis sklypas nusavinant gyventojams priklausinius, o naudos gavėjai neaiškūs.“
Bendrovė „MG Valda“, buvusios įmonės „Vilija“ vietoje ketinanti statyti gyvenamųjų namų kompleksą ir sutvarkyti Vilnios krantinę, taip pat atsidūrė taikiklyje.
O dar Baltasis skersgatvis 8, kuriame įgyvendinamas buvusio miesto mero Viliaus Navicko bendrovės projektas.
„Bendruomenė reaguoja, jeigu mato, kad planuojama plėtra nedarni, gali būti pažeisti teisės aktai, viešasis interesas“, – aiškino S.Gorodeckis.
Nukentėjo automobilis
S.Gorodeckis prisipažino, kad dėl savo veiklos Užupyje kartais patiria nuostolių.
Buvo supjaustytos jo automobilio padangos, kažko pripilta į degalų baką.
„Žvilgsnis krypsta į Užupio nekilnojamojo turto plėtotojus ir panašius veikėjus. Tokių mūsų apylinkėse atsirado ne vienas“, – tikino S.Gorodeckis.
Nuvertė respublikos valdžią
Pasidarbavo S.Gorodeckis net ir valdant simbolinę Užupio respubliką. Prieš porą metų pasikeitė valdžia – tai buvęs Užupio respublikos kariuomenės ir slaptųjų tarnybų vadas Saulius Pilinkus pavadino perversmu.
Po jo ir Užupio respublikos prezidentas Romas Lileikis, ir S.Pilinkus, ir kiti menininkai, kūrę šią simbolinę valstybę, neteko galių.
„Šis perversmas galėjo įvykti ir anksčiau, tiesiog jis sutapo su įvykiais Maidane. Krito valdžia Kijeve ir Užupyje“, – primindamas tuomečius įvykius tada sakė S.Pilinkus.
S.Gorodeckis aiškino, jog įkurti Užupio bendruomenę prireikė dėl to, kad menininkai visiškai nenusimano apie finansinę paramą, kurią galima gauti.
Anot S.Pilinkaus, poezija ir romantika atsitraukė iš Užupio – svarbiausia tapo buitis. Jo manymu, būtent romantika ir poetiškumas ir buvo Užupio vertybė.
Jau tada, perėmęs valdžią ir tapęs ne tik Užupio premjeru, bet ir seniūnaičiu, S.Gorodeckis minėjo, kad mėgins apsaugoti Užupį nuo bandymų užgrobti kuo daugiau nekilnojamojo turto ar pralobti naudojant Užupio bendruomenės vardą.
