Tam prieštaraujantiems ir nesutinkantiems kaip kalėjimo kamerose tūnoti gyventojams buvo paaiškinta trumpai drūtai: purkštausite – negausite namo renovacijai 40 procentų valstybės pažadėtos paramos.
Skundėsi ligų paūmėjimu
„Lėmė daugumos balsai.“ Taip aiškino renovacijos specialistai, atremdami likusių gyventojų priekaištus dėl aklinų balkonų.
Iki 1,3 metro aukščio įstiklinti balkonai dabar aklini, tad gyventojai pro langus mato tik medžių viršūnes. Pasidžiaugti uždaru kiemu, želdiniais jie nebeturi galimybės.
Tokios renovacijos padarinių ilgai laukti neteko: depresija sergančiai namo gyventojai paūmėjo liga, o kitas gyventojas dieną negali būti kambaryje, nes ašaroja akys.
Mat per matinę balkono apačią prasimuša ryški šviesa, tiesiog verianti akis.
Apklijuoti plėvele neleido
Dėl aklinų balkonų gyventojai kreipėsi į daugybę įstaigų. Specialistai pritarė: taip būti negali. Tačiau renovacijos darbai juda pabaigos link, tad nieko pakeisti neįmanoma.
Besipiktinantys gyventojai pasijuto apgauti – prieš atnaujinimo darbus jiems nebuvo paaiškinta, kaip atrodys įstiklinti balkonai.
Nesileidžiant į detales televizoriaus ekrane jiems tiktai buvo parodyta, koks gražus ateityje bus namas.
Kai kurių gyventojų balkonai buvo neseniai įstiklinti, bet renovacijos iniciatoriai nurodė ir juos nuardyti. Jeigu paliks, rizikuoja negauti valstybės paramos.
Kai dalies gyventojų iniciatyva buvo surengtas susirinkimas, daugiabučio bendrijos pirmininkas Aidas Oganauskas ramino: balkonai bus stikliniai.
Gyventojai tikėjosi, kad stiklo paketai bus permatomi iki apačios. Jie sutiko, kad apatiniai stiklo paketai bus apklijuoti specialia plėvele, kuri iš išorės yra nepermatoma, o iš vidaus žvelgiant – skaidri.
Grožio besivaikančiam namui tai būtų buvusi išeitis – praeiviai nematytų, kas sukrauta balkonuose.
Tačiau pradėjus stiklinti balkonus paaiškėjo, kad apatiniai stiklo paketai yra matiniai.
Nuomonės išsiskyrė
Daugiabučio renovacijos darbų rangovas Renatas Zinkevičius pripažino, kad gyventojų nuomonės dėl balkonų įstiklinimo išsiskyrė.
Vis dėlto nuspręsta, kad stiklo paketai bus matiniai, kad nebūtų matyti sukrautų daiktų, nors visi namo balkonai išeina į vidinį kiemą.
Vidiniame kieme nėra šaligatvių, tad praeivių akys tikrai nekryptų į daiktus balkonuose. Bet R.Zinkevičius kelis kartus kartojo: „Visi balkonai turi būti pagal bendrą projektą.“
Jis priminė nuo sovietmečio likusią balkonų kakofoniją nerenovuotuose namuose ir pasidžiaugė, kad Algirdo gatvėje nebuvo sumontuoti visiškai tamsūs apatiniai stiklo paketai.
„Juoda spalva gal būtų buvusi per daug tamsi“, – svarstė R.Zinkevičius.
Vamzdžių ir laidų nekeitė
Kad atnaujinimo darbai bus vykdomi strimgalviais, paaiškėjo nuo pat pradžių.
Niekas net negalvojo remontuoti nuolat užsikemšančių nuotekų vamzdžių, nors gyventojai turi karčios patirties, kai įvykus avarijai tekdavo bėgioti į prekybos centro „Maxima“ tualetus.
Nesuremontavo ir elektros instaliacijos, kuri rūsyje ne kartą kibirkščiavo.
„Renovacijos vykdytojai turėtų reikalauti ir iš namo techninę priežiūrą vykdžiusio asmens parašo. Jis privalėtų užtikrinti, kad daugiabutyje viskas gerai. Deja, taip nėra“, – apgailestavo namo gyventojai.
Dėl to jie kreipėsi į aplinkos viceministrę Daivą Matonienę, ji surengė susirinkimą su Algirdo gatvės 9A namo atnaujinimo darbus vykdžiusiais specialistais, bet nei užsikemšantys vamzdžiai, nei pasenusi elektros instaliacija taip ir liko nepakeista.
Sąskaitos nebuvo didelės
Tiesa, daugiabučio renovacijos nelabai ir reikėjo: 1973 metais statytas mūrinis namas buvo pakankamai šiltas, o šildymo sąskaitos palyginti nedidelės.
Namo gyventojai užsiminė, kad labiausiai renovacijos norėjo 24 butų šeimininkai, kurie šiame name negyvena, o butus yra išnuomoję.
Jiems sumanius parduoti savo turtą atnaujintame daugiabutyje jo vertė bus didesnė.
