Apkiužusiame būste, primenančiame namelį ant vištos kojos iš stebuklinių pasakų, 72 metų kaunietis Romualdas Bridziulaitis su žmona Janina ir dukra Jolanta leidžia galbūt paskutines valandas.
Bet kurią akimirką gali atburgzti Kauno antstolių jau užsakyti statybininkai ir nugriauti jo ūkinius pastatus, o varganas būstas bus parduotas iš varžytynių. Arba 80 proc. nusidėvėjęs namiūkštis K.Grybausko g. 6 pats nugrius vos papūtus vėjui, žiurkėms nugraužus statramsčius, vienintelę trobesį dar laikančią konstrukciją.
Istorija kaunietiška iki panagių: bendraturčių nesutarimai dėl sklypo ir pastato užsuko teismų karuselę, vieniems virtusią tragedija, kitiems – pasipelnymo šaltiniu.
Iš pažiūros gali keistai atrodyti, kad K.Grybausko gatvės medinuke gyvenantys žmonės taip atkakliai per teismus ir antstolius boginami lauk iš namų. Bet čia nieko keista. Prieš akis – masinantis grobis: apie 30 arų sklypas statybininkų investicijas traukiančioje, sparčiai jaunėjančioje senutėje Fredoje, visai šalia Botanikos sodo.
Blogiausia, kad, įsigaliojus Kauno apygardos teismo sprendimui, nukentės ne tik į dešimtmetį trukusį bylinėjimąsi įtraukta Bridziulaičių šeima, bet ir niekuo dėti jų kaimynai, tarp jų – daugiavaikė šeima.
Virto dūmai, lindo tarakonai
Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu vykusios namų ir sklypų privatizacijos painiavos, kyšių skandalai ir neskaidrūs teisminiai žaidimai – dar ne istorija, ypač Kaune.
Tai savo kailiu dabar skaudžiai pajuto pensininkas R.Bridziulaitis. Jis nuo 1955 metų su šeima gyvena dar 1925 metais statyto namo K.Grybausko g. 6 viršutinėje dalyje – mansardoje. Apačioje sovietmečiu veikė taros supirktuvė.
Komercinės paskirties statinį praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje privatizavo R.Bridziulaitis ir dabar jau miręs verslininkas Vladas Žalnierauskas (1941–2008 m.), buvęs Seimo narys (2000–2004 m.).
Pastarasis pirmame aukšte įsteigė maisto prekių parduotuvę ir barą. Tai nebuvo aukšto lygio viešojo maitinimo įstaiga, joje rinkdavosi daugiausia atstovai visuomenės, nesužalotos intelekto, neįspraustos į ankštas padoraus elgesio normas.
Girtos dainos iki vidurnakčio, per ploną izoliacinę dangą į viršų kylantys dūmai – visa tai beveik dešimt metų, kol veikė baras, teko kęsti mansardoje gyvenančiai Bridziulaičių šeimai. Vienu metu įsiveisė tarakonai, kuriuos baro šeimininkai ėmėsi nuodyti dvokiančiais, akis graužiančiais nuodais.
Bet tai buvo palyginti menki nepatogumai. Tikrieji nemalonumai laukė ateityje, kai R.Bridziulaitis suskubo tvarkyti griūvančius, du kartus liepsnojusius ūkinius priestatus. Savo nelaimei, taip ir nesulaukęs kaimyno sutikimo, ėmėsi juos iš esmės remontuoti.
Neleido tvarkyti griuvenų
Įsigijusiam smarkiai nugyventą būstą R.Bridziulaičiui teko ir sandėliukai, ūkiniai pastatai. Jie buvo tvarkingai registruoti kaip namo dalies priklausinys, tačiau kilo būtinybė juos iš esmės remontuoti.
Žiemą buvo įlūžęs stogas, kilo gaisrai, persimetę net į gyvenamąjį namą. Kaunietis ėmėsi ūkinius pastatus taisyti, sutvirtino, apmūrijo, tokiu būdu padidėjo ir jų plotas.
Ūkinių pastatų rekonstrukcijai buvo būtinas ir namo bendraturčio V.Žalnerausko sutikimas. Šis jo atkakliai nedavė.
Kauno apskrities viršininko administracija (KAVA) per Kauno apylinkės ir apygardos teismus dar 2000 metais pasiekė, kad būtų atmestas R.Bridziulaičio prašymas įteisinti savavališką statybą be bendraturčio sutikimo. Nutartis buvo griežta – statinius nugriauti.
Gali atrodyti keistai, kad žmogus taip įsikibęs savo sandėliukų. Tačiau kauniečio namas – be centrinio šildymo, reikia juk vietos malkoms laikyti.
Pagaliau sandėliukai galėjo tapti ir laikinu prieglobsčiu šeimai, jei namas įgriūtų, o tai galėjo atsitikti bet kurią akimirką. Mat baras pirmame aukšte užsidarė, patalpos buvo apleistos ir neprižiūrimos, V.Žalnerauskas 2005 metais jas pardavė verslininkui Juozui Grušeckui.
„Paprašiau naujojo bendraturčio, kad atrakintų pirmo aukšto patalpas ir leistų jas apžiūrėti.
Telkšojo vanduo, patalpos buvo nešildomos, sienose įsimetęs pelėsinis grybelis, lubų danga išpuvusi iki įgriuvų. Paprašiau J.Grušecko, kad pastatytų nors statramsčius, ant jų ir laikosi mano būstas“, – teigė R.Bridziulaitis.
Be to, R.Bridziulaičio ūkiniai pastatai remiasi į priešgaisrinę sieną (ugniasienę), prie kurios priblokuotas irgi ne pačios geriausios būklės kaimyninis namas K.Grybausko g. 8, kuriame gyvena 7 šeimos, tarp jų – viena daugiavaikė. Nugriovus ūkinius pastatus, kaimyninio namo stogas irgi griūtų.
Pasiūlė sandėrį dėl žemės
Iš pradžių R.Bridziulaičiui nušvito viltis, kad su naujuoju bendraturčiu pavyks susitarti, jis neprieštaraus prašymui įteisinti ūkinių pastatų remontą ir netrukdys iš esmės sutvarkyti griūvantį būstą. Juk sutvirtinti namą be apatinės jo dalies savininko neįmanoma.
J.Grušeckas iš pradžių lyg ir sutiko, bet mainais pasiūlė įteisinti ir pasidalyti prie namo esantį apie 25 arų sklypą.
Mat po statinių privatizacijos žemė liko neišpirkta. Naujasis bendraturtis ir pasiūlė reikalus sutvarkyti bei pakeisti žemės paskirtį.
Kaip sakoma, nuo vilko – ant meškos. R.Bridziulaitis nė neįtarė viliojamas į gudriai paspęstus spąstus. J.Grušeckas dar 2009 metais kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl jo pažeistų teisių atlyginimo. Skunde J.Grušeckas nurodė, jog R.Bridziulaitis neleidžia jam naudotis sklypu, nors moka žemės mokestį, ir pareikalavo iš pastarojo išieškoti 15 tūkst. litų (4 tūkst. 347 eurų) neva patirtų nuostolių.
Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsakymą, kad jokių mokesčių už žemės sklypą K.Grybausko gatvėje J.Grušeckas nemokėjo.
Pakliuvo į gudrias žabangas
Pagaliau J.Grušeckas pats apie 2011 metus pakliuvo į teisėsaugos akiratį. Jis buvo įtartas sukčiavimu ir finansiniais nusikaltimais. Teismo sprendimu jo turtui buvo uždėtas areštas. Į areštuoto turto sąrašą pateko ir parduotuvės patalpos K.Grybausko g. 6.
Šis turtas 2013 metais atiteko kitam savininkui, Gintarui Eidukui, nors R.Bridziulaitis įsitikinęs, kad faktiškai visus reikalus tvarkė tas pats J.Grušeckas, turintis gerų ryšių tarp antstolių – jo dukra dirba šioje istorijoje savo vaidmenį irgi suvaidinusio antstolio Mareko Petrovskio kontoroje.
Naujasis bendraturtis taip pat ėmė spausti R.Bridziulaitį, reikalaudamas atlyginti tariamus nuostolius, kuriuos G.Eidukas neva patyręs, nes kaimynas trukdęs užsiimti komercine veikla.
J.Grušeckas ir G.Eidukas praėjusiais metais įkalbėjo R.Bridziulaitį pasirašyti penkis skolos vekselius, iš viso – 10 tūkst. 300 eurų vertės.
Taip pat įkalbėjo įregistruoti hipoteką pastato K.Grybausko g. 6 daliai – paprastai tariant, įkeisti savo varganą būstą kaip vekselių apmokėjimo laidą.
G.Eidukas teismo nutarties išvakarėse, šių metų kovą, įtikino bendraturtį šių vekselių į apyvartą nepaleisiąs, esą jie tik kaip priemonė apsidrausti, kad žemės sklypas būtų padalytas teisingai. Bylininkai žodžiu susitarė teismo prašyti mediacijos – susitaikymo. G.Eidukas tvirtino, jog J.Grušeckas pažadėjęs, kad neprieštaraus R.Bridziulaičio prašymui įteisinti savavališkas ūkinių pastatų statybas.
R.Bridziulaitis tikino nematęs kitos išeities, kaip tik priimti tokį pasiūlymą.
Staiga pakeitė sprendimą
Kauno apygardos teismas neilgai trukus paskyrė mediacijos (taikos susitarimo) datą. Tačiau G.Eidukas pasirašyti ją atsisakė, o jam už nugaros veikiantis J.Grušeckas paaiškino, jog tai daro todėl, kad R.Bridziulaitis esą nesilaiko susitarimo, neperduoda jam sklype esančio šiltnamio. Negana to, šių metų pradžioje jis paleido į apyvartą visus R.Bridziulaičio pasirašytus vekselius ir pareikalavo juos apmokėti.
„Man tapo aiškus visas velniškas planas. Žinoma, nei mano lūšna, nei ūkiniai pastatai jiems nereikalingi. Mane prispaudė pasirašyti vekselius, kad atimtų turtą ir užgrobtų sklypą. Juk neatsitiktinai išieškoti vekselių ėmėsi antstolis M.Petrovskis, J.Grušecko žentas“, – už galvos susiėmęs dejavo R.Bridziulaitis.
G.Eidukas, paklaustas, kodėl taip šiurkščiai pasielgė su bendraturčiu, kalbėtis su žurnalistu griežtai atsisakė.
„Aš su jumis nekalbėsiu. Viso gero“, – atrėžė vyriškis.
J.Grušeckas, galimai viso šio voratinklio rezgėjas, buvo šnekesnis.
„Su R.Bridziulaičiu susitarti buvo neįmanoma. Jis neleisdavo naudotis sklypu, su šunimis vaikė. O aš juk ir už žemės nuomą mokėjau, ir už komercinę veiklą, kurios vykdyti negalėjau, mokėjau savivaldybei mokesčius“, – tvirtino jis.
Į klausimą, ar tiesa, kad antstolis M.Petrovskis yra jo žentas, J.Grušeckas atsakė neigiamai. Tačiau teismų slenksčius kaip kaltinamasis ne kartą mynęs verslininkas patvirtino, kad jo dukra yra pavaldi antstoliui M.Petrovskiui, išieškančiam pinigus iš R.Bridziulaičio.
Kauno apygardos teismo nutartis paliko pastarąjį be būsto ir su skolų, kurių iš esmės nėra, kupra.
Diena, kai Kauno benamių gretos pasipildys, neišvengiamai artėja.
Išviliojo didelės vertės turtą iš senjorų?
Dar 2011 metais į policiją ir Kauno apylinkės teismą kreipėsi kaunietė V.I, kuri teigė, kad J.Grušeckas iš jos išviliojo apie 1 mln. litų (apie 340 tūkst. eurų) vertės turto.
Ji nurodė, kad siekė susigrąžinti seneliui priklausiusios 16 hektarų žemės miesto teritorijos ribose. Vieną dieną pas ją apsilankė J.Grušeckas, nežinia kokiu būdu sužinojęs moters adresą ir net turėjęs jos siekiamos atgauti žemės brėžinius.
J.Grušeckas esą V.I. įtikinęs, kad be teisinių žinių ir reikiamų ryšių ji žemės neatgaus, ir įkalbėjo pasirašyti įgaliojimus tvarkyti žemės grąžinimo reikalus.
Kaunietė teigė vėliau supratusi, kad jai grąžintus žemės sklypus J.Grušeckas pardavinėjo už dideles sumas, o jai atseikėdavo tik mažą pinigų dalį.
Sandoriai vykdavę be liudininkų, prie keturių akių. Kai teisėsauga susidomėjo J.Grušecko veikla, buvo surinkta duomenų, jog apsukruoliui žinias apie grąžintiną žemę nutekindavo kai kurie Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės valdininkai. Tačiau jų kaltės įrodyti nepavyko.
Teismui buvo perduota tik viena baudžiamoji byla, kurioje J.Grušeckas kaltinamas neteisėta ūkine finansine veikla. Apskaičiuota, kad iš jos kaltinamasis gavęs beveik 4 mln. pajamų ir nesumokėjęs valstybei daugiau kaip 1,2 mln. pridėtinės vertės bei gyventojų pajamų mokesčių.
Buvo areštuotas ir visas J.Grušecko vardu esantis turtas. Laikinasis areštas uždėtas ir parduotuvei Kaune, Fredoje, K.Grybausko g. 6.
