Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius svarsto, jog tokių pokyčių priežastis – Lietuvos banko sugriežtintos skolinimosi taisyklės norint įsigyti NT. Tačiau ne visiems, planuojantiems pirkti NT, sugriežtintos sąlygos būtų apsunkinusios galimybę įsigyti savo pastogę.
„Kiek daugiau nei prieš metus jautėme sulėtėjimą dėl Ukrainos krizės, vėliau aktyvumo pridėjo patvirtintos žinios apie euro įvedimą“, – apie kitas pokyčiams rinkoje įtakos turėjusias priežastis kalbėjo „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius skaičiuoja, jog šių metų antrąjį ketvirtį į bankus ketindami skolintis kreipėsi 16 proc. daugiau gyventojų nei pirmąjį ketvirtį. „Apskritai tokių skaičių, kokie buvo antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant vasaros sezonus, nebuvo nuo 2009 m.“, – sakė A.Bogdanovičius.
Atsigaunančią rinką pastebi ir bankai. Šiemet Lietuvos gyventojai būstui įsigyti vidutiniškai skolinosi 46,6 tūkst. eurų, pernai – 44,8 tūkst. eurų. Tačiau, kaip pastebi „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė, prieš metus 28 proc. žmonių būstą pirko skolindamiesi banke, visi kiti tai darė savo lėšomis. Dabar procentas tų, kurie pastogę įsigijo už savus pinigus, kiek sumenkusi: NT pirkti banke skolinasi 34 proc. gyventojų. Be to, dabar 27 proc. savo lėšų pasiskolinę būstui banke atideda mėnesio įmokai. Anksčiau šis skaičius buvo procentu didesnis. Tai rodo, jog galimybės įsigyti būstą didėja.
To dar nebuvo
A.Avulis sakė, jog šiuo metu rinkoje galima pamatyti požymių, kokių iki šiol nebuvo. „Tiek projektų, kiek dabar siūloma rinkai, nebuvo net prieš krizę“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Šiuo metu Vilniuje siūloma įsigyti 4 tūkst. butų, o iki metų pabaigos planuojamuose paskelbti projektuose turėtų būti pasiūlyta dar tūkstantis butų. Kaune ir Klaipėdoje pasiūla siekia po kelis šimtus butų.
Net du trečdaliai investuotojų į NT – nauji vardai, kurie, pasak A.Avulio, neretai dirba su nuosavu kapitalu, o ne pasiskolinę iš banko.
„Tai rinkai irgi neįprasta. Iš to galima daryti tik vieną išvadą – rinkoje pinigų yra. Naftos, maisto pramonėje, baldų pramonėje dirbę verslininkai čia nebemato galimybių ar pastebi daug rizikos, todėl investuotoja į verslą, kuris jiems atrodo saugus“, – komentavo A.Avulis.
Tačiau tokia padėtis seniesiems rinkos vilkams kelia nerimą. Pats A.Avulis svarsto, jog tai gali lemti prastesnę būsto kokybę, o po dvejų trejų metų rinka gali nusiristi į prieškrizinį lygį.
Dėl kainų – nevienodos prognozės
M.Statulevičius skaičiuoja, jog nuo pernai liepos NT kainos Vilniuje pakilo iki 7 proc. Tokį brangimą pirmiausia lėmė tai, jog rinkoje atsirado daugiau prestižinio NT, kurio pastaruosius dvejus metus rinkoje stigo.
Tuo metu A.Avulis sako, jog būtent dėl šios priežasties – klientų persiskirstymo iš pigesnio būsto segmento į prestižinį – negalima teigti, jog būsto kainos kyla. „Kainos nedidėja – jos labai stabilios. Dėl to kainų burbulo tikrai nebus. Investuotojai neturi galimybių didinti kainų. Parduotų būstų skaičiumi išsiskyrė tik sausis ir birželis: sausį parduota daugiau kaip šimtas butų, o birželį – daugiau nei 300. Kitais mėnesiais – apie 200 butų“, – skaičiuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas.
