Vartai į Vilnių Ukrainos pilietei ir jos nepilnametei dukteriai atsivėrė po to, kai praėjusią savaitę savivaldybės tarybos nariai nusprendė joms skirti socialinį būstą.
Politikai nutarė 52 metų Irynai Skrebutenas ir jos dukteriai pritaikyti išimtį. Paprastai socialinio būsto vilniečiams tenka laukti ne vienus metus, jis skiriamas neturintiems pastogės, vargingai gyvenantiems, našlaičiams.
Maža to, I.Skrebutenas gaus butą ne pačiame prasčiausiame Lazdynų rajone, Architektų gatvėje. Atvykėlės apsigyvens beveik 33 kvadratinių metrų ploto būste.
Prieš tai I.Skrebutenas duktė gyveno Lietuvių namuose Dzūkų gatvėje, ilsėjosi ne vienoje stovykloje.
Bijodavo išeiti į gatvę
I.Skrebutenas savo prašyme nurodė, kad jos tėvas kilęs iš Lietuvos. Jis jau miręs.
Ukrainietė šiuo metu esą neturi jokio turto, o karo metu prarado darbą Donecke, duktė nebegali eiti į mokyklą. Anot prašytojos, šeima buvo priversta gyventi nuolat bijodama, todėl atvyko į Lietuvą.
„Mano mieste šiuo metu vyksta karas, baisu išeiti į gatvę, gyvenamieji rajonai apšaudomi vis dažniau. Proukrainietiškai nusiteikę piliečiai yra persekiojami, atvirai reikšti savo nuomonę tapo nebeįmanoma“, – tvirtino moteris.
Namas – prie oro uosto
Jos buvusi kaimynė Donecke Nadežda Bondarenko „Sostinei“ prisipažino taip pat esanti proukrainietiškai nusiteikusi, bet jokiu būdu nepaliksianti savo namų.
„Tegu mane čia nušauna“, – atsiduso moteris, kuri taip pat turi giminaičių Vilniuje. Ukrainietė vardijo jų lietuviškus vardus. Tačiau į Lietuvos sostinę, kurioje nesilankė nė karto, ji nebėgsianti ir pagalbos neprašysianti.
N.Bondarenko pasakojo, kad A.Gerceno gatvės namas, kuriame gyvena ji ir I.Skrebutenas, netoli Donecko oro uosto. Jame vyko įnirtingi mūšiai. Po jų kurį laiką daugiabučiui buvo nutrauktas vandens tiekimas. Dabar tiekiama elektra, yra vanduo.
Namuose Donecke, iš kurių pabėgo I.Skrebutenas, liko jos motina Ina. Po bombardavimų Skrebutenų giminaičiai neteko pastogės, tad persikraustė pas juos į A.Gerceno gatvę.
Paauglė ilsisi stovyklose
N.Bondarenko pasakojo, kad vyresni Donecko gyventojai du kartus per mėnesį gauna maisto produktų. 10 kilogramų sveriančiame labdaros pakete būna troškintos mėsos, žuvies konservų, kruopų, sutirštinto pieno. Kad būtų teikiama pagalba subombarduoto miesto gyventojams, pasirūpino turtingiausiu Ukrainos žmogumi vadinamas Rinatas Achmetovas.
Tačiau I.Skrebutenas parama maisto produktais nepriklausė.
Atkeliavus į Vilnių, Lietuvių namų pedagogai pasirūpino, kad I.Skrebutenas duktė pailsėtų stovykloje prie Nemenčinės. Grįžusi iš jos, nepilnametė kitą savaitę keliaus į Klaipėdą, prie jūros, kur toliau ilsėsis.
Kur yra paauglės motina, Lietuvių namų darbuotojai nežino. Ukrainietėms skirto buto Architektų gatvėje durys užrakintos, kaimynai I.Skrebutenas nė karto nematė.
Tarybos nariai ginčijosi
Praėjusią savaitę tarybos posėdyje balsuojant dėl būsto I.Skrebutenas skyrimo kilo karštos diskusijos. Aštuoni tarybos nariai susilaikė, o trys pasisakė prieš.
Sprendimo oponentai tvirtino, kad taikant tokią išimtį sukuriamos nelygios sąlygos, nes dalis žmonių socialinio būsto laukia metų metus.
Tuo metu dalis valdančiųjų tvirtino, kad šis sprendimas yra politinio solidarumo gestas.
Tarp susilaikiusių buvo ir Žilvinas Šilgalis. „Pirmiausia reikėtų patikslinti – ši šeima nėra pabėgėliai. Jie yra atvykėliai iš Ukrainos. Tokių gali atvykti daug“, – tikino tarybos narys.
Jo nuomone, nėra teisinga nustumti metų metus socialinio būsto laukiančius vilniečius ir skirti jį neseniai atvykusiems žmonėms. Kas kita, jeigu Donecke gyvenusios motina ir duktė būtų praradusios namus.
„Kiek žinau, taip nėra. Jos turėjo kur gyventi“, – sakė Ž.Šilgalis.
