Prestižinėse Palangos vietose nemažai nekilnojamojo turto turinti valstybės valdoma įmonė „Baltija“ netrukus turėtų praturtėti 1 mln. 736 tūkst. eurų (beveik 6 mln. litų).
Tokia suma įmonės sąskaitą papildys praėjusią savaitę sėkmingai pardavus visai šalia jūros, Gedimino gatvėje, esančius tris kotedžus.
Ruošėsi parduoti pigiai
Praėjusių metų rudenį įmonei priklausantį valstybės turtą paskubomis pardavinėjusi „Baltija“ vos trečdaliu daugiau buvo pasiryžusi gauti už gerokai daugiau objektų.
Tris kotedžus, didelį viešbutį „Vyturys“ ir poilsinę „Žilvinėlis“ buvo mėginama parduoti už kiek daugiau nei 9 mln. litų (beveik 2,62 mln. eurų).
Tokia maža pajūryje esančio valstybės turto kaina daugeliui nekilnojamojo turto pardavimo ekspertų ir verslininkų sukėlė abejonių dėl rengiamo sandorio skaidrumo.
Jų nuomone, apie 20 mln. litų vertės turtą pusvelčiui buvo ruošiamasi parduoti iš anksto numatytam pirkėjui.
Tokius įtarimus sustiprino ir faktas, kad pradinę pardavimo kainą gerokai kilstelėjusiam aukciono laimėtojui buvo pareikšta, esą pardavimui nepritaria įmonei paskolą suteikęs bankas.
Paviešinus apie „Baltijos“ bandymą pusvelčiui parduoti valstybei priklausantį turtą Ūkio ministerija pasiskubino pareikšti, kad konkursas stabdomas dėl abejotino turto vertinimo.
Dėl jį atlikusios vienos įmonės specialistės ankstesnių vertinimų tuo metu vyko 13 teismo procesų ir buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas.
Pastatų vertė išaugo
Vėliau bendrovės turto pardavimo ėmėsi Turto bankas – jis Gedimino gatvėje esančius kotedžus pardavinėjo atskirai.
Parduodamus objektus įvertinus iš naujo vieno beveik 200 kvadratinių metrų ploto kotedžo pradinė kaina nuo 300 tūkst. litų (apie 86,8 tūkst. eurų) pakilo dvigubai – iki 174 tūkst. eurų.
Šis pastatas, kuriam priklauso 36 arų ploto žemės sklypas, aukcione parduotas už 610 tūkst. eurų.
Po dar vieno vertinimo iki 600 tūkst. eurų padidėjo ir dar dviejų 343 ir beveik 300 kvadratinių metrų ploto kotedžų kaina.
Aukciono laimėtojas už bendrame 85 arų ploto sklype esančius abu statinius nepagailėjo 1,126 mln. eurų.
Turto dar liko
Didžiąją dalį gautų pinigų „Baltijos“ įmonė ketina panaudoti anksčiau paimtai 4 mln. litų (apie 1,6 mln. eurų) paskolai grąžinti.
Likusi suma bus skirta bendrovės reikmėms, nors bendrovės direktorius Tautvydas Kuzma neatmeta, kad likęs „Baltijos“ turtas gali būti parduodamas ir toliau.
Įmonei dar priklauso per 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto „Vyturio“ reabilitacijos centro pastatas, 37 arų žemės sklype esanti apie 650 kvadratinių metrų ploto poilsinė „Žilvinėlis“ ir su Meilės alėja besiribojantis „Žilvino“ viešbutis.
„Kada ir kokia tvarka bus organizuojami viešo pardavimo aukcionai, spręs Ūkio ministerijos valdoma bendrovės valdyba“, – teigė T.Kuzma.
Privatizuoti „Baltiją“ buvo bandoma ir anksčiau – mėginta privatizuoti visą įmonę, tačiau ir šis bandymas baigėsi skandalu, nes tuomet pirkėjui, be viso įmonės turto, būtų atitekęs ir prie pat jūros esantis viešbutis „Auska“ su apie 20 hektarų ploto parku.
Dabar vienai bendrovei išnuomotą „Auską“ yra perėmęs Turto bankas.
Galėjo gauti ir daugiau
„Palangoje vertinamas ne pats pastatas, o vieta, žemės sklypo dydis ir galimybė jį užstatyti.
Tokioje prestižinėje vietoje parduodamų objektų nebėra.
Privatūs pastatai jau turi nuolatinius savininkus.
„Baltijai“ priklausantys pastatai yra vieninteliai, kurie gali sulaukti pirkėjų“, – teigė nekilnojamojo turto bendrovės „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė.
Gedimino gatvėje specialusis paminklosauginis planas leidžia 5 proc. užstatymą.
Pavyzdžiui, 36 arų žemės sklype kotedžą įsigijęs pirkėjas čia galės užstatyti 180 kvadratinių metrų.
Vadinasi, dabar stovintį 195 kvadratinių metrų ploto namą per du aukštus bus galima perstatyti į mažiausiai 360 kv. m ploto pastatą.
Tačiau baigiamas rengti naujas Palangos kurorto specialusis paminklosauginis planas šioje vietoje numato dar didesnį užstatymą.
„Ar nebuvo galima palaukti ir kotedžus pardavinėti priėmus naująjį specialųjį planą, kuris erdviame sklype leistų statyti du pastatus?
Tuomet šio objekto kaina aukcione būtų išaugusi iki milijono eurų“, – neabejojo Palangos verslininkė.
Nemoka pardavinėti
Valstybės nenoras pelningai parduoti nekilnojamąjį turtą stebina ir bendrovės „Palangos statyba“ bei „Amberton“ viešbučių tinklo valdybų narį Rimantą Jasiukėną.
„Valstybei taip pat reikia daugiau pinigų, tačiau jai atstovaujantys valdininkai nesugeba arba nenori parduodamo objekto padaryti patrauklesnio“, – sakė R.Jasiukėnas.
Valstybė jau prarado milijonus
Praėjusių metų pradžioje Seimas Palangoje pardavė poilsio namus „Viešnagė“ su 1,1 hektaro sklypu, kuriame specialusis paminklosauginis planas numato tik 5 proc. užstatymą, todėl didelio susidomėjimo nesulaukęs objektas buvo parduotas už 3,750 mln. litų (1,086 mln. eurų).
Tuometis valstybei priklausančią poilsinę pardavinėjusio Turto banko vadovas Arnoldas Burkovskis šiuo sandoriu suabejojusį Seimo Audito komitetą įtikinėjo, kad šiame sklype užstatymas ateityje nedidės.
Bet dabar pastatą nusipirkusi bendrovė „Gaumista“ rengia detalųjį planą, pagal kurį numatoma užstatyti 16 proc. teritorijos ir šiame sklype suprojektuoti dviejų aukštų individualius namus.
Tokiam užstatymui neprieštarauja ir naują specialųjį planą rengiantis Kultūros paveldo departamentas, ir šio sklypo koncepciją patvirtinusi Palangos miesto savivaldybės taryba.
Nekilnojamojo turto ekspertai neabejoja, kad jei apie tris kartus didinamą užstatymą būtų buvę žinoma poilsinės „Viešnagė“ pardavimo aukciono metu, valstybė už ją būtų gavusi keletą kartų daugiau.
