Neūkiškumas ankstesnėms valdžioms nebadė akių. Metų metus buvo pūdoma šimtai socialinių būstų ir tiktai dabar savivaldybė susizgribo, kad juos reikia arba parduoti, arba suremontavus išnuomoti vargingai gyvenantiems vilniečiams.
Kodėl savivaldybei priklausantys butai net prestižiniuose rajonuose tušti, o jų socialiai remtini asmenys priversti eilėse laukti keletą metų? Veltui ieškosi atsakymo į šį klausimą.
Negana to, neseniai savivaldybė net tiksliai nežinojo, kiek jai priklauso socialinių būstų.
Slenka vėžlio žingsniu
Vicemeras Gintautas Paluckas dabar jau gali tiksliai pasakyti, kiek yra neužimtų socialinių būstų, – 133. Kai kurie jų tušti net penkerius metus.
Tiesa, kai kurie butai netinkami gyventi. Greičiausiai savivaldybė juos parduos. Bet tokių butų kažkodėl neskubama įrašyti į privatizavimo programą.
„Tai bėda – savivaldybė metų metus neapsisprendžia, kaip elgtis su savo turtu. Kai kuriuos butus dar galima suremontuoti, bet reikia kuo skubiau skirti lėšų“, – vardijo problemas vicemeras.
G.Palucko duomenimis, nesuremontuotų butų yra 45, o neremontuotinas – 31. Dar 38 butuose atliekamas remontas, o 19-oje galima gyventi, bet jie kažkodėl neužimti.
Grindis nudažė raudonai
G.Paluckas pats Užupyje apėjo kelis socialinius būstus.
„Perbėgau greituoju būdu. Kai kuriuos butus drąsiai atiduočiau nekilnojamojo turto agentūroms. Už vieno parduoto kainą pusantro normalaus socialinio būsto nupirkčiau kitoje vietoje“, – svarstė G.Paluckas.
Jis aplankė savivaldybei priklausantį butą prie pat „Užupio angelo“ ir įsitikino, kad patalpoms reikia remonto. Toks butas tiktų studentui, tačiau ar ne geriau jį būtų parduoti?
Socialinius butus administruojančio „Vilniaus miesto būsto“ laikinoji direktorė Rosita Žibelienė šį butą parodė ir „Sostinei“.
Į antrąjį aukštą tenka kopti sulūžusiais mediniais laiptais. Bet vaizdas pro langą atperka. Tiesa, „Užupio angelo“ nematyti, bet lietuviškojo Monmartro stogai nuteikia romantiškai.
Paskutiniai buto nuomininkai buvo keistoki žmonės, nes sienas išklijavo labai keistos violetinės spalvos tapetais, o grindis nudažė raudonai.
R.Žibelienė sakė, kad išnuomojus šį butą iškart išgirstum reikalavimų – kur sandėlis malkoms, kur dušas? Nedideliame bute tėra tik praustuvė. Tad tikrai ar ne geriau tokį būstą parduoti?
Paliko baldus ir daiktus
Kitas G.Palucko aplankytas socialinis būstas – trijų butų name ramioje Krivių gatvėje.
Vienas butas priklauso savivaldybei, kitas – savivaldybės įmonei „Start Vilnius“, o trečias išnuomotas, tačiau sutartis neilgalaikė, tad ją būtų galima nutraukti. „Esate investuotojas? Domina?“ – viliojo G.Paluckas.
Tiesa, investuotojas nemažus pinigus mokėtų tik už nuostabų Užupio kampelį, nes pats medinis namas visiškai nugyventas, sukrypęs. Socialinio būsto nuomininkų nebėra, bet atrodo, kad jie dar vakar ten gyveno.
Apleistose patalpose likę baldai, daiktai, net drabužiai ir patalynė. Jų nuomininkams nebereikėjo.
R.Žibelienė pasakojo, kad tokiais atvejais nuomininkų paliktą turtą jo vadovaujamos įstaigos darbuotojai privalo iškuopti, patalpas suremonuoti.
Beje, nuomininkai įsipareigoja kas penkerius metus patys atlikti nuomojamo buto remontą, bet kambarys Krivių gatvėje jo nematęs mažiausiai dvi dešimtis metų.
Keistai elgiasi ir kiti socialinio būsto šiame name nuomininkai. Nors jie pareiškė, kad gyventi tokioje lūšnoje nebegali, į „Vilniaus miesto būstą“ dėl sąlygų pagerinimo nesikreipė ir apskritai nežinia kur pražuvo.
„Vilniaus miesto būstas“ šių dviejų butų jau neremontuos. Vienintelė išeitis – juos parduoti.
Trečiajame aplankytame bute Paupio gatvėje G.Paluckas rado gyvenančius žmones. Tiksliau, tai buvo vienas kambarys bute.
Niekas iki šiol negyvena
O kaip garsusis savivaldybės butas Gedimino prospekte, kuriame valdžia agitavo deklaruoti gyvenamąją vietą, kad miestas surinktų daugiau gyventojų pajamų mokesčio?
Pasirodo, jis taip pat tuščias, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas beveik prieš dvejus metus panaikino savivaldybės tarybos sprendimą gyvenamąją vietą deklaruoti šitame bute.
Teismui priėmus sprendimą, sostinės Gedimino prospekto bute gyvenamąją vietą buvo deklaravę 4499 žmonės.
Reikalauja suremontuoti
Ne visi savivaldybės būstai tokie apleisti. Žvėryne, Blindžių gatvėje, vieno kambario butas dar kvepia dažais. „Vilniaus miesto būstas“ jį suremontavo.
Kol kas jis irgi tuščias. R.Žibelienė rodė nuotraukas, kaip šis butas baisiai atrodė iki remonto. Taip savivaldybės butus nugyvena ne vienas nuomininkas.
Anot „Vilniaus miesto būsto“ vadovės, nuomininkai ne tik nesitvarko, bet dar ir reikalauja – pakeisk jiems unitazo bakelį, suremontuok čiaupą ar stringančią spyną.
Nuomininkams net nepasiūlė
G.Paluckas stebėjosi – suremontuotas savivaldybės butas Skroblų gatvėje tuščias nuo praėjusių metų spalio, dviejų kambarių bute Karaliaučiaus gatvėje niekas negyvena nuo 2014-ųjų rudens.
Nuo šių metų pradžios neužimtas ir gyventi tinkamas socialinis būstas Grigiškėse.
„Yra ir daugiau butų, kurių savivaldybė nuomininkams net nepasiūlė. Blogai yra ir tai, kad, vieniems nuomininkams iš buto išsikrausčius, praeina pusė metų, kol sudaroma nauja sutartis“, – piktinosi vicemeras.
R.Žibelienė sutiko, kad dalis atsilaisvinusių būstų būna tušti. Užtrunka, kol paskelbiamas viešasis remonto darbų pirkimas, kol jie remontuojami.
Skirtingi pavadinimai
Savivaldybei priklauso 2656 butai ir 1217 socialinių būstų. Jie skirtingai pavadinti tik dėl to, kad su nuomininkais sutartys buvo sudarytos nevienodu laiku. Iki 2002-ųjų pabaigos sudarę sutartis vilniečiai gyvena savivaldybės butuose, o vėliau – socialiniuose būstuose. Beje, savivaldybės buto nuomos kaina gali būti net tris kartus didesnė nei socialinio būsto.
Išsinuomoti savivaldybei priklausantį būstą laukia 6809 asmenys.
Kai kurie jų eilėje – jau ne pirmą dešimtmetį.
3873
Tiek būstų turi Vilniaus savivaldybė.
Kompensacijų gali ir neprireikti
Savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino tvarką, pagal kurią gavę socialinį būstą vilniečiai galės vietoj jo rinktis kompensacijas.
Ši tvarka įsigalios nuo rugsėjo. Bus kompensuojami 5 eurai už vieną kvadratinį metrą, bet ne daugiau nei už 8 kvadratinius metrus. Bendra paramos suma vienam asmeniui bus apie 40 eurų.
Norintys gauti kompensacijas privalės pateikti nuomos sutartį. Tad nesitikima, kad pinigus, kurie skirti kompensacijoms, pavyks panaudoti dar šiemet, nes dauguma būstą sostinėje nuomojančių asmenų nėra suinteresuoti įregistruoti nuomos sutartis legaliai ir mokėti mokesčius.
Iš viso kompensacijoms vietoj socialinio būsto šiemet iš valstybės biudžete planuojama skirti 2,4 mln. eurų.
Taip pat priimta Vyriausybės nutarimu patvirtinta nauja mokesčių skaičiavimo metodika ir socialiniams būstams, ir savivaldybės butams. Nuo šiol socialinio būsto nuomos kaina bus labiau susieta su rinka ir jos dydis priklausys nuo to, kurioje miesto dalyje jis yra, taip pat nuo būsto nusidėvėjimo.
Savivaldybės specialistų skaičiavimais, 70 procentų turinčiųjų socialinį būstą nuomos kaina didės nuo 1 iki 60 centų, likusiai daliai nuomos kaina nežymiai mažės.
