Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Artūro Blotnio įsitikinimu, norint senos statybos daugiabučius namus padaryti patrauklius jaunoms šeimoms, reikia juos iš esmės pertvarkyti ir viduje: padidinti liftus, suremontuoti laiptines ir netgi perstumdyti butų sienas.
„Žmonėms svarbiausia gyventi oriai. Jie nori grįžti į gražią laiptinę, turėti šeimai pritaikytus butus, gyventi kompleksiškai sutvarkytame kvartale, kuriame yra ir vietos automobiliui pastatyti, ir vaikams saugiai pažaisti.
Tam būtina kompleksinė renovacija. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Užtenka nuvažiuoti į Skandinaviją“, – teigė A.Blotnys.
Žmonės nenori atsiskirti
Architekto nuomone, norint į „chruščiovkėmis“ vadinamus ar panašius namus privilioti daugiau jaunimo, reikia ne tik atnaujinti jų išorę, bet ir iš esmės perplanuoti butų vidaus erdves.
Pastaraisiais dešimtmečiais projektuojant naujus namus svetainės sujungiamos su virtuvėmis. Tai leidžia visai šeimai būti vienoje patalpoje.
Kai erdvė nesuskaidyta, ruošdami maistą gyventojai nesėdi užsidarę virtuvėje, atskirti nuo kitų šeimos narių, kurie užsiima savo reikalais.
„Dabar gyvenimas vyksta vienoje erdvėje, kaip būdavo anksčiau lietuvių trobose, kur virtuvė, valgymo ir poilsio kampas buvo kartu.
O sovietiniuose daugiabučiuose virtuvės dydis yra vos 5–6 kvadratiniai metrai. Todėl apie jokį šeimos bendravimą nėra nė kalbos“, – įsitikinęs architektas.
Liftai – pernelyg maži
A.Blotnio nuomone, būtina pertvarkyti ir sanitarinių mazgų erdves. Esą vonios kambarys negali būti tokio dydžio, kad į jį vos įmanoma įeiti, o apie skalbyklę jame lieka tik pasvajoti.
„Net nekalbu apie paties pastato kokybę, kai per pertvaras ar per perdangas viskas girdėti. Renovuojant senus daugiabučius nepakanka paprasčiausiai apšiltinti sienų ar pakeisti langų“, – teigė pašnekovas.
Liftai, į kuriuos netelpa nei vaikiškas vežimėlis, nei dviratis, irgi turėtų būti pertvarkomi. Kaip ir šachtos šiukšlėms, kurios daug kur jau užvirintos, nes neatitinka jokių higienos reikalavimų.
Gerokai stinga aukščio
Interjero dizaineris Nauris Kalinauskas pritarė idėjai, kad senus daugiabučius namus būtina viduje tvarkyti gal net labiau nei iš išorės.
Anot jo, būtų įdomi idėja pakeisti paskirtį iš butų į studijas. Tik taip tokie namai taps patrauklūs jaunimui.
„Tuose daugiabučiuose pasenusi visa infrastruktūra – vandentiekio, kanalizacijos įvadai, vamzdžiai. Žmonės juos remontuoja, bet tik savo butuose, o bendrose arba jungiamosiose erdvėse niekas netvarko“, – sakė N.Kalinauskas.
Pirmieji sovietmečio namai buvo statomi iš plytų. Dizainerio nuomone, jie yra palyginti neblogi – su gana aukštomis lubomis, santykiškai dideliais langais.
Bet vėliau ėmė kilti blokiniai daugiabučiai, lubos žemėjo ir namuose ėmė stigti aukščio.
Mados greitai keičiasi
N.Kalinauskas abejojo, ar vertėtų pertvarkyti ir butų planą. Esą vieniems žmonėms labiau patinka atviresnės erdvės, kitiems, priešingai, – uždaros.
Prieš dešimt metų daugelis norėjo viską griauti, atverti, prie kambarių prijungti balkonus, padaryti juos savotiškomis lodžijomis ar net žiemos sodais.
Dabar ryški tendencija virtuvę nuo svetainės bent šiek tiek riboti – nebūtinai siena, bet širma ar sienele, kad bent jau nebūtų matyti viryklės ir rykų.
„Virtuvėje dažnai būna šiukšlynėlių, kurie rėžia akį, ypač jeigu ateina svečių.
Todėl jeigu norima virtuvę visą laiką viešai demonstruoti, reikia ją labai prižiūrėti ir tvarkyti“, – aiškino N.Kalinauskas.
Iki nelaimės kartais vos žingsnis
Kai kurie žmonės bando butus senuose stambiaplokščiuose namuose perplanuoti patys, perstumdydami vidaus pertvaras, darydami nišas tarp virtuvės ir svetainės.
Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas architektas Gintaras Čaikauskas įspėjo, kad tokie remontai tėra vienas žingsnis iki nelaimės.
„Plytinius namus lengviau galima perplanuoti. Bet jeigu tai blokiniai pastatai, tai jie sukonstruoti kortų namelio principu – kiekviena pertvara yra laikančioji. Griauti jas labai pavojinga. Bet žmonės to nesupranta. Mano, kad pasidarė sau kaip patinka ir ramu, o kad virš jų yra kažkiek aukštų, niekam neįdomu“, – stebėjosi architektas.
Lygiai toks pat nusikaltimas G.Čaikauskui atrodo savavališkas balkonų pertvarkymas.
„Jeigu vienas balkoną stiklina vienaip, kitas kitaip, trečias dažo, ketvirtas dar ką nors daro, tai darko bendrą miesto vaizdą“, – apgailestavo docentas.
O ką mano apie mintį pertvarkyti senos statybos namus ir iš vidaus? G.Čaikausko manymu, tai padaryti įmanoma, bet sudėtinga ir brangu.
