Po vasario revoliucijos Ukrainoje iš šios šalies į Rusiją pabėgo prezidentas Viktoras Janukovyčius ir kelios dešimtys „topinių“ valdininkų ir verslininkų – su šeimomis ir visu šeimą aptarnaujančiu personalu. O jau kitą dieną visi jie atėjo į sostinės nekilnojamojo turto agentūras, kai kada tvarkydami reikalus patys, kai kada per patikėtinius Rusijoje, prisimena bendrovės „Knight Frank Russia & CIS“ prabangaus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto departamento regioninė direktorė Jelena Jurgeneva.
„Nuo praėjusių metų pradžios mes stebėjome didžiulę Ukrainos piliečių sukeltą paklausą prabangių apartamentų nuomai, – patvirtino jos žodžius nekilnojamojo turto agentūros „Bon Ton“ generalinė direktorė Nadiežda Korkka. – Be to, geri būstai buvo išnuomojami už aukštą kainą doleriais (nuo 15 tūkst. dolerių arba 13.36 eurų) per trumpiausią laiką“.
Neretai ukrainiečiai sprendimą dėl būsto nuomos priimdavo greičiau, nei per parą, prisiminė ji. Vietoje ekspatų (Rusijoje paplitęs slengo terminas, kilęs iš angl. „expat“- ekspatriantas, emigrantas; taip vadinami šalyje gyvenantys užsienio specialistai – Red.), kurie tuo metu masiškai bėgo iš Rusijos, atvykdavo ukrainiečiai iš buvusio šalies elito artimos aplinkos, kurie išsinuomodavo būstą praktiškai nesiderėdami, vos tik apžiūrėję, jei tik jiems tikdavo jo plotas ir gyvenimo kokybė“, – pažymi konsultavimo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo klausimais bendrovės „Kalinka Group“ direktorių tarybos pirmininkė Jekaterina Rumianceva.
Klientai iš Ukrainos ieškojo nuomai labai didelių butų – 400-500 kv. metrų, skirtų didelėms šeimoms (su 5-6 miegamaisiais), turinčių puošnią rūmų stiliaus apdailą, pažymi J.Jurgeneva. Tačiau pakankamos tokių apartamentų pasiūlos Maskvoje nebuvo, todėl, intensyviai pavažinėję keletą dienų po rinką, dauguma klientų iš Ukrainos nusipirko arba išsinuomojo namą užmiestyje už neretai užkeltą kainą. „Vien tik dėl to, kad įsikraustyti svečiams iš Ukrainos reikėjo skubiai ir su daugybe namiškių ir visu šeimą aptarnaujančiu personalu, ilgai analizuoti rinką ir rimtai derėtis laiko nebuvo“, – aiškina ji.
Iš Ukrainos atvykę prabangių gyvenamųjų namų nuomininkai Pamaskvyje pirmiausia ieškojo būsto Rubliovo-Uspenjės plento rajone – ten, kur juos traukė gyvenvietės su ištaigingais, brangiais namais, sanatorija „Barvicha“, gyvenvietė „Landšaft“ („Vietovaizdis“), pasakoja nekilnojamojo turto bendrovių atstovės.(„Kviečiame į vieną iš nuostabiausių „artimosios Rubliovkos“ vietų – elitinę gyvenvietę „Landšaft“ 9-ajame Rubliovo-Uspenjės plento kilometre, draustinio pušyno paunksnėje“ – masina pirkėjus viena iš Maskvos NT pardavimo bendrovių – Red.) Pasak J.Jurgenevos, buvę aukšti Ukrainos valdininkai Maskvoje pirmenybę teikė rajonams, kurie tradiciškai yra populiarūs ekspatų tarpe: Arbatui, Tverės, Ostoženkos gatvių, Patriarcho tvenkinių rajonams.
Pavyzdžiui, Ostoženkos gatvės rajone buvusį Ukrainos elitą domino apartamentai, kurių nuoma atsiėjo nuo 10 iki 25 tūkst. dolerių per mėnesį, vienas sandoris pasirašytas, sulygus 35 tūkst. dolerių per mėnesį, o Tverės gatvės rajone – nuo 25 tūkst. iki 30 tūkst. dolerių per mėnesį, pasakoja „Kalinka Group“ atstovė.
„Kalinka Group“ pernai užfiksavo ir antrąją padidėjusios paklausos prabangių apartamentų nuomai bangą, kurią sukėlė atvykėliai iš Ukrainos: 2014 metų rugpjūtį, kada suintensyvėjo kariniai veiksmai Ukrainos pietryčiuose, į Maskvą vėl pradėjo važiuoti turtingi butų nuomininkai.
Abu kartus Ukrainos piliečių daliai teko apie trečdalį sandorių prabangių būstų segmente, tačiau jie smarkiai skyrėsi pagal sandorių vidutinį biudžetą, prisimena J.Rumianceva. „Per pirmąją bangą pasirašomų sandorių biudžetas buvo nuo 10 tūkst. dolerių, antroji banga buvo kuklesnė – žiūrėdavo daugiausia butų už 5-7 tūkst. dolerių“.
„Šiuo laikotarpiu mes stebėjome sandorių vidutinio biudžeto žymų augimą – tiek doleriais, tiek rubliais. Rezultatas buvo tas, kad pernai metų antrąjį ketvirtį nuomos kainos prabangių būstų segmente pasiekė savo maksimalią reikšmę“, – pažymėjo ji.
Parengė Leonas Grybauskas
