Kai kurie pastatai senamiestyje statomi vaizduojant rekonstrukciją, bet, Užupio gyventojų teigimu, istorinis paveldas neatstatomas. V.Radzevičius piktinosi ir stebėjosi, jog, jo nuomone, Užupio vaizdą iškraipančią statybą palaimino ir paveldosaugininkai, ir Vilniaus savivaldybė, ir Statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
„Ir kas gali paneigti, kad neapsieita be banknotais prikrauto lagaminėlio, pakišto valdininkams?“ – svarstė žurnalistas V.Radzevičius, Užupio patriotas, gyvenantis čia jau 23 metus.
Užupio bendruomenės aktyvistė Reda Brandišauskienė nuo apžvalgos aikštelės Subačiaus gatvėje rodė į kylantį daugiabutį Polocko g. 17 ir tikino, jog šis bendrovės „MG valda“ statomas namas iškreipia Užupio vaizdą.
„Svarbiausia, kad namas neturėjo viršyti aukštingumo, leistino UNESCO saugomoje Vilniaus senamiesčio teritorijoje. Namas turėjo būti dviejų aukštų su mansarda, o jau iš tiesų dabar statomi 4 aukštai. Kažkodėl pro pirštus pažiūrėjo ir Kultūros paveldo inspektoriai, ir sostinės savivaldybė, patvirtinusi detaliuosius planus“, – kalbėjo R.Brandišauskienė.
Dar blogesnis vaizdas, jos teigimu, Malūnų gatvėje, kur statomas daugiabutis, vaizduojant istorinę rekonstrukciją.
„Istorinis namas neatstatomas, neišsaugotos medžiagos, iš kurių buvo pastatytas originalus statinys. Tai iš esmės naujas pastatas, istorinė rekonstrukcija tik vaizduojama“, – tikino Užupio bendruomenės kovotoja.
Ministrui Š.Biručiui buvo parodytas ir statomas šešių aukštų namas Zarasų g. 15: leidimas statyti išduotas 2 aukštams su mansarda, bet jau dabar iškilę 6 aukštai.
Naujas statinys užstoja istorines Bernardinų kapines, taigi užstoja vizualinę paveldo saugomų kapinių zoną. Statinys buvo statomas iš esmės savavališkai, tačiau jį ketinta įteisinti.
Tik sukilus Užupio bendruomenei, savivaldybė atsisakė tvirtinti detaliuosius planus.
Kultūros ministras Š.Birutis pripažino, jog statybos UNESCO saugomose vietose nuolat kelia ginčų ir interesų konfliktų.
„Pagrindinė bėda, kad nėra aiškios atsakomybės. Ji išsklaidyta po įvairias institucijas: savivaldybę, Kultūros paveldo departamentą, Statybos inspekciją. Nėra vienos apibrėžtos tarnybos, kuri būtų atsakinga už naujas statybas paveldo saugomose teritorijose. Tokią tvarką reikia keisti“, – po statybų Užupyje apžiūros sakė kultūros ministras.
„Man irgi nepatinka dideli aukščiai prie Vilnios. Bet žodis „nepatinka“ nėra teisinė kategorija. Detalieji planai patvirtinti dar 2008 metais.
Polocko gatvėje 17 numeriųu pažymėtą namą ketinta statyti 21 metro aukščio, bet pernai pasiekėme, kad būtų sumažinta iki 16 metrų – tai atitinka įstatymų reikalavimus“, – aiškino Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas. Net tarptautiniai paveldo išsaugojimo ekspertai, atrodo, užupiečių nepalaiko.
Naujos statybos prie Vilnios vyksta „Architektūros parko“ teritorijoje, o jas 2013 metais apžiūrėjusi UNESCO ekspertė Margareta Ehrstrom pateikė tokią išvadą: „Abejonių nėra, kad ši teritorija turi būti vystoma ir negali likti tokia, kaip dabar – apleista industrinė vietovė. Dauguma pastatų, nors ir yra paveldo teritorijoje, neturi jokios paveldo vertės.
Planuojant plėtrą pasaulio paveldo saugomose vietovėse labai svarbu, kad nauja architektūra harmoningai integruotųsi į istorinę aplinką, kad ir naujai užstatytame kraštovaizdyje būtų atpažįstama vietovės istorija, išlaikoma jai būdinga užstatymo struktūra“.
„MG Valdos“ generalinės direktorės Sigitos Survilaitės-Mekionienės atsakas į Užupio bendruomenės mestus „melagingus ir nepagrįstus“ kaltinimus:
„Pastaraisiais metais Vilniaus Užupis vis dažniau minimas nebe kultūros, meno, bet nesibaigiančių konfliktų kontekste. Keli gyventojai, prisidengę bendruomenės vardu, ėmė kovoti su visais nekilnojamojo turto plėtotojais, kurie bando renovuoti ar statyti namus Užupyje.
Kad ir kokie darbai vyktų – namo remontas ar pusiau sugriuvusio namo atstatymas, statyba sovietinės gamyklos griuvėsių vietoje – viskas yra blokuojama užverčiant atsakingas valstybės institucijas nesibaigiančiais reikalavimais ir protestais. Bet ką, kas imasi tvarkyti Užupį, pasitinka žmonių būrelis, siekiantis rodyti savo galią ir įvaldęs biurokratizmo vingrybes.
Jau seniai atsakingos valstybės institucijos paskendusios užupiečių skunduose.
Šiuo metu yra skundžiama keliolika statybų objektų Užupyje, visus be išimties kaltinant tomis pačiomis nuodėmėmis ir reikalaujant stabdyti bet kokius darbus. Be to, visų atsakingų valstybės institucijų darbuotojai išvadinami parsidavėliais, kyšininkais ir paveldo niokotojais, o nekilnojamojo turto statytojai a priori laikomi Užupio priešais.
Atakuojant valstybės institucijas, išduodančias leidimus ir kontroliuojančias statybas, valstybės tarnautojams daromas tiesioginis ir netiesioginis spaudimas sustabdyti bet kokias statybas Užupyje. Norime tikėti, kad dirbtinai kuriamas biurokratinis šių asmenų skundų krūvis valstybės tarnautojams neleis palūžti ir jiems pavyks nepasiduoti kelių suinteresuotų asmenų moraliniam ir psichologiniam spaudimui.
Užupio bendruomenės išplatintame pranešime spaudai dėstomų faktų neva nuo jos slepiama informacija negalima vertinti niekaip kitaip – tik kaip melą ir šmeižtą. Dar labiau nesuprantami priekaištai iš konkrečių asmenų, kurie net nematė poreikio ar sąmoningai nedalyvavo organizuotuose susitikimuose ir projektų pristatymuose, o šiuo metu užsiima melagingu puolimu. Susidaro įspūdis, kad Užupio atstovai mieliau matytų ne sutvarkytus pastatus, bet sovietinės gamyklos griuvėsius, praėjusio amžiaus sandėliukus ar senų namų griuvenas. Tik kyla klausimas: ar tai gali būti vadinama paveldo išsaugojimu? Greičiausias būdas sunaikinti paveldą – tiesiog palikti jį griūti. O būtent to dabar ir siekia Užupio bendruomene pasivadinę asmenys.
Šiandien matome ne šių žmonių pastangas rasti sprendimus, o nenumaldomą norą viską įvelti į biurokratijos, nesibaigiančio popierizmo ir skundų procesą, kas iš esmės gali lemti tolesnį Užupio užkonservavimą, o užupiečiams – gyvenimą greta griuvėsių ar nebaigtų statybų. Manome, kad Vilnius, jo senamiestis ir Užupis su visa jo istorija ir paveldu yra vertas būti gyvas, gyvenamas ir saugomas. Niekas neturi viršesnės teisės nė į vieną Vilniaus rajoną, nė vienas kiemas negali būti paverstas įkaitu, įgyvendinant kelių žmonių įgeidžius.
Vilnius yra tvarkomas ir gyvena pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kurių laikymąsi prižiūri tam paskirti tarnautojai. Todėl vieno kiemo taisyklės negali būti viršesnės už Lietuvoje galiojančius reikalavimus, kad ir kaip jie nepatiktų keliems Užupio gyventojams. Šiandien Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje aukščiausią galią turi Konstitucija, įstatymai, teismo sprendimai. Norime tikėti, kad teisėtai parengti projektai, teisės aktų nustatyta tvarka išduoti galiojantys leidimai yra aukščiau už bet kokias viešas šmeižikiškas iniciatyvas, paremtas ne kuo kitu, kaip tik savanaudiškais asmeniniais finansiniais, politiniais ar pan. kėslais, prisidengiant skambia sąvoka „bendruomenė“.
Sąvoka, kuri vis labiau tampa „legalaus reketo“ sinonimu, užgoždama tikrai kilnią ir prasmingą savo prasmę. Šiandien būdami sudėtingos viešųjų ryšių atakos epicentre – atakos, pilnos pykčio, pavydo, pagiežos, neapykantos verslui, garsiai dėkojame daugeliui mums net nepažįstamų Užupio gyventojų už palaikymą ir tikėjimą, išreikštą žodžiu, raštu, socialiniuose tinkluose ar paprasčiausiai sutikus gatvėje. Tai mus įkvepia tikėti, jog tikroji Užupio bendruomenė yra protingų ir šiuolaikiškų žmonių bendruomenė, kurianti, o ne griaunanti miestą, kuriame gera gyventi visiems. Tuo pačiu deklaruojame, kad „MG Valda“ niekada nepasidavė nemotyvuotam, nesąžiningam spaudimui „susitarti“ ir „paklusti“, nes veikia pagal įstatymus, išduotus leidimus ir yra atvira visiems, besidomintiems statomu projektu.“
